„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

T. V. Raskevičius Seimui siūlo vėl imtis „Romuvos“ religinės bendrijos klausimo

„Laisvietis“ parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina Seimą grįžti prie teisiniame neapibrėžtume pernai vėl paliktos senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo klausimo.
Tomas Vytautas Raskevičius
Tomas Vytautas Raskevičius / Lukas Balandis / BNS nuotr.

T. V. Raskevičius rugpjūčio pabaigoje registravo nutarimo projektus dėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ bei dėl atsisakymo bendrijai suteikti tokį pripažinimą.

Pernai rugsėjį Seimas atmetė siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, tačiau nesutiko imtis ir alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.

„Nuotaikos kitokios Seime nematau, bet Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad religinės bendrijos pripažinimo klausimas Seime sprendžiamas tol, kol yra išsprendžiamas“, – BNS apie iš naujo teikiamus projektus komentavo T. V. Raskevičius.

„Aš, kaip Seimo narys, prisiekęs ant Konstitucijos, gerbdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdau įstatyme numatytą prievolę šiuos projektus Seimui siūlyti, kol Seimas kažkurį vieną iš jų priims“, – pažymėjo jis.

Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko, teisine prasme nėra jokių kliūčių, kodėl „Romuvai“ pripažinimas galėtų būti nesuteiktas. Politiko teigimu, bendrija atitinka įstatymo kriterijus, taip pat turi jai palankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimą.

„Aš asmeniškai inicijuosiu šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę. Tegul visi, kas stebi Seimo darbą, mato, kad parlamentarai balsuoja nesivadovaudami teisės viršenybės principu ir vienus traktuoja lygesniais negu kitus“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Abu nutarimai dėl „Romuvos“ įtraukti į ketvirtadienį registruotą Seimo rudens sesijos darbų programos projektą, siūloma juos svarstyti rugsėjį.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į EŽTT reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius EŽTT išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.

2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Po šio EŽTT sprendimo Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė Inija Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos būtų prilygintos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs