„Tai yra problema, bet tai nėra tokia tragedija, kaip kartais vaizduojama – kad Lietuva ištuštės, Lietuva išmirs, to, be abejo, nebus. Yra kelios tautos: pirmiausia žydai, po to armėnai, po to airiai, iš dalies net italai ir graikai, kurie turi milžiniškas diasporas, bet jų šalys dėl to nedingo.
Nedingo nei Airija, nei Armėnija, jos gyvuoja, ir ta diaspora joms tiktai padeda, panašiai kaip ir žydų diaspora padeda Izraeliui. Tikėkimės, kad panašiai bus ir su lietuvių diaspora“, – pirmadienį prezidentūroje žurnalistams sakė T.Venclova.
Anot jo, kartu svarbu nebijoti ir imigracijos.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei įvertintas T.Venclova taip pat sako, kad pagal demokratijos lygį Lietuva lenkia Lenkiją ir atrodo geriau už Jungtines Amerikos Valstijas.
Aštuoniasdešimtmetį pirmadienį švenčiantis T.Venclova teigė Lietuvai, be kita ko, norintis palinkėti patvarios demokratinės santvarkos – kad ji nesusvyruotų kaip kitur Vakaruose.
„Mes šiuo metu autoritarinio (režimo) neturime ir tikiuosi neturėsime, nors aplink Europoje ir net Amerikoje, deja, ta prasme reikalai šiek tiek blogėja, nekalbant jau apie mūsų rytinį kaimyną, kur jie niekad nebuvo labai geri. Vienu tarpu gal ir buvo daug žadantys, bet tas laikas buvo trumpas (...). Palyginti su daugeliu kaimynų, ne tik su autoritariniais kaimynais kaip Rusija arba Baltarusija, bet net ir su tokiais kaimynais kaip Lenkija, Lietuva yra šiuo metu geresnės būklės negu jie – demokratijos požiūriu, net stabilumo požiūriu, sakyčiau, būklė yra geresnė“, – dėstė profesorius.
Paklaustas, kas jam kelia nerimą Lenkijoje, T.Venclova teigė nesutinkantis su valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio pasaulėžiūra.
„Aš esu privatus asmuo, tai galiu sau leisti pasakyti, kad aš nesu Jaroslawo Kaczynskio ir jo Vyriausybės šalininkas, visada palaikiau ryšius su asmenimis, kurie dabar Lenkijoje yra opozicijoje, ir tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau jie grįš į valdžią, nes man atrodo, kad jų pasaulėžiūra, jų politika yra daugiau žadanti negu Jaroslawo Kaczynskio politika“, – dėstė T.Venclova.
Sau pačiam jubiliejaus proga jis sakė norintis sveikatos ir darbingumo. Garbaus amžiaus T.Venclova dar rašo ir paklaustas, kuo dar norėtų nusipelnyti Lietuvai, pasakojo rašantis „Lietuvos istoriją pradedantiesiems“, ją tikisi baigti iki metų pabaigos.
„Šiuo metu priėjau XVIII amžių, karaliaus Augusto Stipriojo epochą, kada Petras I taip pat švaistėsi po šias vietas, Lietuva pergyveno vadinamąjį Šiaurės karą, jis jai buvo sunkus, po to buvo reformų laikotarpis, o po reformų laikotarpio jau buvo padalijimų ir okupacijos laikotarpis. Tai štai dabar esu toje vietoje, rašau skyrių apie tuos įvykius. Knygą, jeigu dar turėsiu sveikatos ir jėgų, o manau, kad dar Dievas duos, kad dar turėsiu, turbūt baigsiu apie Naujuosius metus ir gal po metų jinai jau ir pasirodys“, – savo planus dėstė T.Venclova.
Įteikdama apdovanojimą T.Venclovai D.Grybauskaitė sakė, kad laisva ir mąstanti Lietuva neatsiejama nuo T.Venclovos – erudito, iškilaus pasaulio piliečio – kūrybinės ir visuomeninės veiklos.
„Jūs nuosekliai ginate humanistines vertybes, stiprinate toleranciją ir kultūrų dialogą, tiesiate tiltus tarp tautų. Esate tarp iškiliausių Europos visuomenės ir kultūros kritikų. Jūsų laisva mintis apie žmogaus teises ir orumą, tautą ir visuomenę skamba kaip kamertonas, į kurį svarbu įsiklausyti“, – rašoma šalies vadovės sveikinime, pranešė prezidentūra.
T.Venclova valstybės apdovanojimais įvertintas ir anksčiau (1995 ir 1999 metais), jis taip pat yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus garbės pilietis, šiemet jis tapo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu.
1937 metais gimęs literatūros mokslininkas, aktyvus visuomenės kritikas T.Venclova 1977-aisiais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, 1985 metais Jeilio universitete gavo daktaro laipsnį, dėstė šiame universitete. Jis yra išleidęs dešimtis poezijos, eseistikos ir publicistikos knygų, vertė literatūrą iš rusų, anglų, lenkų kalbų.
Poetas artimai bendravo su Nobelio literatūros premijos laureatais Czeslawu Miloszu (Česlovu Milošu), Josifu Brodskiu.
