„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 02 23

T.Venclova: V.Putinas istorine užduotimi laiko pergalę jau vykstančiame Ketvirtajame pasauliniame kare

Poetas ir intelektualas Jeilio universiteto profesorius emeritas Tomas Venclova sako, kad Trečiąjį pasaulinį – Šaltąjį – karą beviltiškai pralaimėjusi Rusija dabar žvangindama ginklais palei Ukrainą bando atsirevanšuoti. Tam esą būtina „atsiimti“ Ukrainą. Jis priminė JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio žodžius, kad su Ukraina Rusija yra imperija, o be jos – tik regioninė valstybė, neturinti didelės reikšmės pasaulio politikoje.
Tomas Venclova
Tomas Venclova / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Dabartinėje neramioje situacijoje T.Venclova rekomenduoja laikytis stoiškai ir nepulti į paniką.

Jo nuomone, panika tokiais atvejais yra blogiausia. O visos negandos, pažymėjo jis, praeina, lygiai, kaip ir visi atokvėpiai.

Kalbėdamas apie susipriešinimą mūsų visuomenėje, T.Venclova pastebėjo, kad pastaruosius 30 metų būta nė kiek negeresnių priešpriešų, tik jas jau spėjo daugelis užmiršti.

Pasak jo, dabar žmones veikia ir nuovargis dėl koronaviruso, daug kitų nestabilumo elementų.

Pasaulis daugeliu požiūrių keičiasi per greitai, darosi pernelyg neįprastas. Ir tie, kam jis keičiasi per greitai, pasimeta ir pasiduoda demagogų gundymams.

„Aš pastebėjau, kad visada triukšmauja tie patys asmenys. Tie patys Klonio gatvėje palaikę Neringą Venckienę. Tie patys reikalavo būtinai pagerbti Kazį Škirpą. Tie patys tvirtina, kad niekinama valstybinė kalba ir kad ryt poryt dėl to žlugs Lietuva. Arba ginantys šeimą nuo genderistų.

Tai – paprastai kraštutiniai dešinieji arba šiaip sau dešinieji. Nors pasitaiko, kad prie jų prisideda ir kraštutiniai kairieji. Jie yra tik tautos dalis, bet nesivaržydami vadina save Tauta. Kita, didesnė, labiau civilizuota tautos dalis drovisi save vadinti Tauta, drovisi triukšmauti. Dėl to mažiau pastebima“, – sakė Tomas Venclova.

Tai – pirmoji interviu su T.Venclova dalis. Antrąją portale 15min skaitykite ketvirtadienį.

Ir atokvėpiai, ir negandos praeina

– Regis, gyvename nemenkų perturbacijų laikotarpiu: nuo pandemijos, įnešusios visapusio nuovargio, kylančių kainų šoko, veikiančio kasdienį būvį, iki įtemptos geopolitinės situacijos, kai diena iš dienos svarstoma, ar visai mūsų pašonėje prasidės karas, didžiausias nuo Antrojo pasaulinio laikų. Ką apie šį laikmetį mąstote ir kaip jį matote?

– Esu nejaunas žmogus. Esu matęs visokių laikmečių, taip pat – ir žymiai blogesnių. Esu matęs stalinizmą. Tikrai nedaug žmonių liko, kurie dar atsimena Staliną. Aš atsimenu.

Pagaliau mačiau nacių okupaciją. Buvau mažas vaikas, bet mačiau. Taigi mačiau Antrąjį pasaulinį karą, kuris tikrai buvo siaubingas, daug siaubingesnis, nei viskas, kas vyksta šiandien.

Dabar vėl pradėjo vyrauti nestabilumas. Yra toks posakis, netgi keiksmas: „Kad tu gyventum įdomiais laikais“. Laikai buvo ne itin įdomūs, nes buvo ramu, galėjai kurti gyvenimą ir niekas tam per daug netrukdė.

Dabar vėl yra tie vadinamieji įdomūs laikai. Ir tai liūdna, kadangi geriau įdomiais laikais negyventi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs