Beveik prie kas antros trobelės – statybų ženklai. Vieni statosi naują tvorą, antri tvirtina senąją, treti įsirengia naujus priestatus, o dar gudresni – pradeda pirmą nelegalių statybų etapą – renčia mažas pašiūres.
Įspūdingos tvoros
Bene intensyviausiai dabar statomos tvoros. Kartais tokie statiniai siekia daugiau nei dviejų metrų aukštį. Pastaraisiais mėnesiais policija suintensyvino operacijas tabore, kuris laikomas didžiausiu Lietuvos narkotikų turgumi, tad tvoros tapo ypač reikalingos narkotikų prekyba užsiimantiems taboro gyventojams. Jose įrengiamos angos, pro kurias galima nepastebimai paduoti narkotikus.
Narkotikų prekybą stebintiems kriminalistams šie statiniai tampa dar vienu iššūkiu kovoje su itin atsargiais narkotikų prekeiviais. Be to, gerai ir tvirtai įrengtos namų kiemus juosiančios lentų sienos yra papildoma kliūtis pareigūnams, kai reikia greitai patekti į namą ir atlikti kratą ieškant narkotikų.
Pastatai kyla nepastebimai
Kirtimų taboro gyventojai pastaruoju metu intensyviai stato ne tik tvoras ar užtvaras nuo pareigūnų. Jie nelegaliai įsirengia ir gyvenamuosius namus.
Vilniaus taboro romai supranta, kad jų statybos yra nelegalios ir neteisėtos.
Tad kodėl ir kaip iki šiol tabore atsiranda vis nauji pastatai, kurių nepastebi statybų inspekcija ir kitos institucijos?
Kirtimų gyventojai savo naujus namelius stato labai apdairiai, kantriai ir neskubėdami. Beveik niekad šie pastatai nebūna didesni nei vieno aukšto.
Štai vienas pavyzdys, kaip niekam neįtariant ir nepastebimai atsiranda dar vienas gyvenamasis namas. Šalia gyvenamo namo atsiranda pašiūrė malkoms. Tai keletas stambių rąstų, sukaltų kaip statramsčiai ir grubiai apkaltų lentomis. Regis, nieko ypatingo. Vėjas švilpia, malkos džiūsta. Tokioms pašiūrėms nereikia jokio leidimo. Tad niekams net mintis nekyla tikrinti jų teisėtumą.
Po pusmečio ar metų šios pašiūrės sienos gali būti apkalamos dar vienu sluoksniu lentų. Šiek tiek sutvirtinamas stogas. Malkas pašiūrėje pakeičia nenaudojami rakandai. O krosniai skirtas kuras perkeliamas į šios pašiūrės priestatėlį.
Praėjus dar metams atsiranda jau dvišlaitis stogas, apšiltinamos sienos. Kartais net iškertamas langas. Šiame namelyje vasaromis jau gali nakvoti vaikai arba romams dirbantys narkomanai.
Praėjus dar kuriam laikui šiame namelyje jau gali būti pastatoma metalinė krosnelė, sudedamos grindys, padaromos pertvaros. Po dar kelių metų romai gali šį namelį iš išorės apmūryti plytomis. Tiesa, mūrinių pastatų šioje nelegalioje gyvenvietėje yra labai nedaug.
Taip paprasta pašiūrė malkoms pamažu virsta gyvenamuoju namu. Norint šį gyvenamąjį būstą pripažinti neteisėtu ir nugriauti, jau tenka minti teismų slenksčius. Kol valdininkai gaišta teismuose, pradeda dygti naujos pašiūrės. Taip pradeda suktis užburtas ratas.
Teismas įpareigojo nugriauti, bet kas iš to?
Vilniaus romų tabore dabar yra virš 80 gyvenamųjų pastatų. Šiuo metu teismai yra nurodę nugriauti 9 nelegalius statinius. Visi jie yra gyvenami.
Tačiau bent jau šaltuoju metų laiku niekas griovimais užsiimti neketina. Sostinės savivaldybė tikina pirmiausia rasianti alternatyvą, kur romų šeimos galėtų įsikurti, o tik tada darbo imsis buldozeriai.
Nelegalių statinių griovimas Vilniaus romų tabore visada sulaukdavo audringos vietos romų reakcijos. Jie piktindavosi, kad nesuteikdama jokio pasirinkimo Vilniaus savivaldybė eina lengviausiu keliu – pritaria pastatų griovimui.
Teismas savo sprendimais yra leidęs nugriauti 9 pastatus, kol kas griovimo darbai neplanuojami. Bandoma rasti alternatyvų, kur galėtų įsikurti romų šeimos.
Todėl dabar procesas neskubinamas. Kaip 15min.lt sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, nors teismas savo sprendimais yra leidęs nugriauti 9 pastatus, kol kas griovimo darbai neplanuojami. Bandoma rasti alternatyvų, kur galėtų įsikurti romų šeimos.
„Dabar nagrinėjami bendrovės „Start Vilnius“ turimi butai ir ieškome šeimoms su daug vaikų gyvenamosios vietos. Be to, netrukus paleisime kompensavimo už buto nuomą rinkos sąlygomis programą ir per ją tikimės, kad romų daugiavaikės šeimos taip pat galės normaliai išsinuomoti būstus“, – teigė vicemeras.
Jis pripažįsta, kad vis dėlto net ir tada gali būti problemų. Esą greičiausiai prireiks savanorių pagalbos tarpininkaujant, nes nuomotojai nebūtinai norės į savo būstus įsileisti romų šeimų, ypač – daugiavaikių. Vilniuje būstą susirasti šeimai su vaikais paprastai niekada nėra lengva.
