Skaičiuojama, kad miškų savininkų dabar – 240 tūkst., daugelis jų – smulkūs, valdantys po kelis hektarus. O medžiojančiųjų maždaug 30 tūkst.
Pasak savininkų, iki šiol daugiau paisoma medžiotojų interesų, jie gavę leidimus gali medžioti ir valstybės, ir privačiuose miškuose. Įstatymo pataisos, pasak jų rengėjų esą palankesnės miško ir žemės savininkams.
Miškų savininkų asociacijos vadovas teigia, kad Medžioklės įstatymas pažeidžia savininkų teises laisvai tvarkyti nuosavybę.
„Žvėrių skaičių, medžioklės terminus nustato valstybė. Bet kokioje teritorijoje medžiojant reikėtų susitarti su žemės savininku arba valdytoju. Šiuo metu paliekama sovietinė sistema: tuos plotus medžiotojų būreliai gauna kaip paveldėjimą, išskyrus, tuos atvejus, kai jie patys atsisako“, – aiškina Algis Gaižutis, Miškų savininkų asociacijos pirmininkas.
Parlamentaras Bronius Bradauskas teigia, kad žvėrys – valstybės nuosavybė, juos medžioti – viešasis interesas, tai yra aukščiau negu privatūs savininkų siekiai. Tačiau Bradauskui etikos sargai nuo balsavimo rekomenduoja nusišalinti.
Grupelė liberalų kėlė klausimą, ar Bradauskui prieš savaitę tapus Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininku balsuodamas dėl Medžioklės įstatymo pataisų priėmimo jis nesupainios viešųjų ir privačių interesų.
„Medžioklės ploto vienetas – plotas, kur gali gyventi žvėrių populiacija, yra tūkstantis hektarų, tačiau savininkai siekia suskaidyti tuos plotus į mažesnsiu (100 hektarų ar mažaiu). Ten nori įrengti šėryklas, prisikvieti užsieniečių ir paraduoti tuos žvėris jiems“, – komentavo Bronius Bradauskas, Seimo narys, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Dėl Medžioklės įstatymo pataisų Seimas balsuos ketvirtadienį.
