Atstovybės atidarymas pabrėžia „naują ir daug žadantį dvišalių Taivano ir Lietuvos santykių kursą“, teigiama pranešime.
15min žiniomis, atstovybės atidarymo laikas derintas prie dviejų renginių – šis žingsnis sąmoningai žengtas jau pasibaigus Kinijos komunistų partijos kongresui, bet dar iki gruodžio 9–10 dienomis vyksiančio „Viršūnių susitikimo už demokratiją“, kurį inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas.
Atstovybės vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taibėjaus atstovybei Latvijoje.
Taivaniečių atstovybė Vilniuje pristatoma kaip biuras plėtoti prekybiniams ryšiams, bet ji taip pat tvarkys konsulinius klausimus.
15min šaltinių teigimu, kad atstovybės vadovu skiriamas Erichas Huangas, nestebina. Kaimyninėje Latvijoje dirbantis diplomatas esą turbūt geriausiai susipažinęs su darbine aplinka Lietuvoje, ypač įtampomis santykiuose su Kinija.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu užrūstino Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Prieš kelis mėnesius Kinija atšaukė savo ambasadorių šalyje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins jame savo kontrolę, prireikus – karine jėga.
Pekinas pastaraisiais metais intensyvino pastangas izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir tūžo dėl bet kokių mėginimų traktuoti salą kaip nepriklausomą valstybę.
Taivanas yra valdomas atskirai nuo žemyninės Kinijos nuo 1949 metų, kai nacionalistai, pralaimėję pilietinį karą, pabėgo į šią salą ir įkūrė alternatyvią vyriausybę.
Nuo to laiko 24 mln. gyventojų turinti sala virto gyvybinga demokratija ir svarbiu technologijų centru, todėl daugelis, įskaitant prezidentę Tsai Ing-wen, siekia įtvirtinti atskirą Taivano identitetą, nors Pekinas šias pastangas laiko separatizmu.
Pekino ir Taibėjaus ryšiai pašlijo 2016 metais, kai Taivano prezidente tapo Tsai Ing-wen, laikanti salą de facto suverenia valstybe, o ne „Vienos Kinijos“ dalimi.
Mato perspektyvų
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Tačiau Vyriausybė tikisi, kad plėtojant santykius su Taivanu šalies įmonėms pavyks atrasti naują perspektyvią rinką.
Spalio pabaigoje Lietuvoje viešėjo Taivano verslo delegacija, žvalgiusi galimybes investuoti ir ieškojusi prekybos partnerių tarp Lietuvos įmonių.
„Taivanas ir Lietuva turi didžiulį bendradarbiavimo potencialą įvairiose srityse, tokiose kaip puslaidininkiai, lazeriai, fintech ir daugelis kitų“, – teigiama Taivano Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Anot ministerijos, Lietuvos ir Taivano atstovų per taivaniečių vizitą pasirašyti šeši bendradarbiavimo memorandumai kuria „tvirtą pamatą stipresniems mūsų ryšiams“.
„Taivanas brangins ir stiprins šią naują draugystę, pagrįsta mūsų bendromis vertybėmis“, – rašoma pranešime.
Lietuva taip pat siuntė Taivanui vakcinų nuo koronaviruso.