Atstovybės atidarymas pabrėžia „naują ir daug žadantį dvišalių Taivano ir Lietuvos santykių kursą“, teigiama Taivano užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Bet Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu pykdo Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu.
Lietuvos verslininkai jau dabar sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
-
Lietuvos kaimynai sveikina ryžtą dėl Kinijos, bet iš paskos kol kas neseka
-
Ką rašo pasaulis: taivaniečiai Vidurio Europoje kursto Kinijos pyktį
-
JAV pareigūnas: tik Lietuva sprendžia, kaip leisti pavadinti Taivano atstovybę šalyje
-
J.Bidenas patikslino pareiškimą dėl „nepriklausomo Taivano“
-
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje pradeda darbą
M.Maldeikis: Lietuva turės pasirinkti barikadų pusę
Seimo narys, Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininkas Matas Maldeikis, po žinios apie taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo, savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Glaudesni ryšiai su Taivanu apima visą virtinę ekonominių, nacionalinio saugumo bei moralinių aspektų.
Šios atstovybės — Lietuvos nacionalinis interesas. Privalome suprasti visus proceso momentus ir pažvelgti iš gerokai platesnės, nei įprasta Lietuvoje, perspektyvos.”
M.Maldeikis: Lietuva, norinti išlikti suverenia užsienio politikos žaidėja, privalo palaikyti demokratijas.
„Liberalioms demokratijoms patiriant stiprėjantį spaudimą, Lietuvai, nori ji to ar ne, teks pasirinkti barikadų pusę.
Lietuva, norinti išlikti suverenia užsienio politikos žaidėja, privalo palaikyti demokratijas, nes autoritarinių režimų valdomame pasaulyje mes tiesiog neišliksime“, – tikino politikas.
Pasak jo, parama Taivano demokratijai reiškia paramą Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Kai liberali demokratija patiria augantį totalitarinių režimų spaudimą, bet kokios demokratijos „kritimas“ automatiškai reiškia didėjantį spaudimą demokratijai kitose valstybėse, o demokratijos pergalė vienoje valstybėje menkina totalitarizmo potencialą.
Šis domino principas yra XXI amžiaus tarptautinių santykių skiriamoji žymė.
Ir tai reiškia, jog tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, vaidina svarbų vaidmenį ir mūsų saugumui. Puikus tokios naujos tarptautinių santykių realybės pavyzdys yra neseni įvykiai Afganistane“, – socialiniame tinkle rašė M.Maldeikis.
G.Paluckas: nesuprantu, kodėl mes tai darome
Vis dėlto opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas 15min teigė dar norintis palaukti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo apie taivaniečių atstovybės atidarymą.
„Taivano pranešimas – vienas dalykas. Ar tai yra Taivano atstovybė, ar tai yra Taipėjaus atstovybė kaip Latvijoje, nes vadovas – iš šios šalies.
Kritiškai svarbu, kaip tiksliai vadinsis atstovybė, nes nuo to priklausys tai, kaip toliau vystysis mūsų santykiai su Kinija. Laukiu mūsų ministerijos komentaro dėl juridinio statuso ir visa kita“, – tvirtino G.Paluckas.
Kiek vėliau ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Taivaniečių atstovybė atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės.
Politikas mano, kad Lietuvai reikia „labai racionaliai projektuoti situaciją“, kad santykiai su Kinija prastės ir kad įvairios sankcijos, nutaikytos į prekybą ar tiekimo grandines, gali trukti „neribotą laiką“.
„Tai, žinoma, tik ekonominė klausimo dalis. Bet, turint omenyje Kinijos valdžios pobūdį ir gebėjimą sprendimus nuleisti nuo viršūnių iki pat apačios, klausimas nusikeltų ir kitus diplomatinius formatus. Kinijos pastangos izoliuoti Lietuvą būtų akivaizdžios.
Tai nėra baimės ar drąsos klausimas, nes mėginama pateikti, kad mes nieko nebijome ir darome ką norime. Ne tai esmė.
Tikrai galime daryti ką norime. Bet reikia ir prisiimti atsakomybę už mūsų veiklos pasekmes. O aš tikrai nemanau, kad verta šitaip kaitinti santykius su Kinija ir patirti galimas pasekmes. Nemanau, kad tai yra mūsų nacionalinis interesas, nesuprantu, kodėl mes tai darome“, – dėstė G.Paluckas.
Dalies analitikų teigimu, Lietuva ryšius su Taivanu stiprina bandydama atliepti griežtesnę pagrindinių šalies sąjungininkų amerikiečių retoriką Kinijos atžvilgiu.
Apie atstovybės atidarymą Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė šių metų liepą. Tuomet skelbta, kad atstovybė savo veiklą pradės dar šią vasarą, tačiau procesas užtruko.
15min žiniomis, atstovybės atidarymo laikas derintas prie dviejų renginių – šis žingsnis sąmoningai žengtas jau pasibaigus Kinijos komunistų partijos kongresui, bet dar iki gruodžio 9–10 dienomis vyksiančio „Viršūnių susitikimo už demokratiją“, kurį inicijuoja būtent JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Amerikiečiai tegu tada ima ir pasako viešai – tada imsime ir padiskutuosime apie amerikiečius bei mėginimą išlaikyti JAV dėmesį regionui“, – juokėsi G.Paluckas.
„Tai yra labai vaikiški ir naivūs samprotavimų. Dėl lygiai tokių pačių samprotavimų atsidūrėme ten, kur atsidūrėme, su Merkel, Europos Sąjunga ir techninėmis derybomis su Minsku. Čia smėlio dėžė, kurioje kapstomės ir sulaukiame pasekmių, kurių net nesitikėjome ir nemodeliavome“, – pridūrė Seimo narys.
„Valstiečio" Giedriaus Surplio vertinimu, „klaida buvo užsispyrusiai laikytis pozicijos, kad atstovybė vadintųsi Taiwanese, užuot pavadinus ją Taipėjaus, kaip yra daugelyje ES šalių".
„Galėjome ir turėti Taipėjaus atstovybę, ir nesusipykti su Kinija, neišsišokę su pavadinimu“, - feisbuke parašė jis.
R.Boruta: sulauks griežtos kritikos
Rytų Europos studijų centro Kinijos programos asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta 15min teigė, kad po ketvirtadienio žinios apie taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje tapo aišku, kad Lietuva neatsitraukė nuo savo pirminės idėjos, nors kurį laiką dvejonių buvo matyti.
Pasak jo, dabar Lietuva turėtų sulaukti atsako iš Kinijos.
„Bus tikrai labai griežta retorika ir, ko gero, kaip ir vien po žinios apie galimą Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymą, atsiras Kinijos analitikų, kurie ragins Pekiną nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva. Anksčiau tokia idėja taip pat buvo keliama“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, Lietuvos sprendimą pavadinti atstovybę būtent taip galima vertinti dvejopai.
„Iš vienos pusės, pateikėme viziją ir ją įgyvendinome. Jei būtume atsitraukę nuo pirminio plano, Kinija tai suprastų kaip savo laimėjimą. Būtų bandoma parodyti, kad Lietuva pasidavė Kinijos spaudimui.
R.Boruta: atsiras Kinijos analitikų, kurie ragins Pekiną nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva.
Tačiau iš kitos pusės, pastaruoju metu padažnėjo Lietuvos valdžios bandymų tartis su Kinija, siekti deeskaluoti diplomatinę krizę. Manau, po atstovybės atidarymo tai padaryti bus daug sunkiau“, – kalbėjo R.Boruta.
Jis priminė, kad kitos šalys taip pat turi Taivano atstovybes, tačiau jos vadinamos Taibėjaus vardu. Ženklų, kad kuri nors valstybė šiuo metu pasektų Lietuvos pavyzdžiu, nėra.
