Nuo šio pavasario Nidos lankytojai į Parnidžio kopą jau gali užlipti naujais, kitoje kopagūbrio vietoje įrengtais laiptais.
„Laiptai, kuriuos šeštadienį ardysime, pastatyti 1977 metais, jiems šiemet suėjo 45-eri. Tai – istorinis įvykis. Dar neseniai – prieš 200 metų – buvo užpustomi kaimai, o žmonės su visais namais turėdavo persikelti į kitą vietą. Šį kartą smėlis pasivijo laiptus. Besikeičiančio klimato pasekmė yra kintanti vėjo kryptis, žiemą vyraujantys pietiniai vėjai sunešė didžiulę kopą, kuri uždengė senųjų laiptų pabaigą – smėlis tiesiog užgriuvo ant medinio tako. Teko ieškoti kitos vietos, kad ilgam būtų saugu“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Pasak jos, senieji laiptai turistams buvo nepatogūs, itin statūs. Be to, pasikeitė ir augalija, šalia laiptų esantys augalai išbujojo, uždengdami kopagūbrio vaizdus. Dabar bus patogiau užlipti ir atsivers nuostabūs vaizdai.
Pasak A.Feser, dėl pustomo smėlio laiptai ir takai Nidoje buvo ne kartą perkeliami. Laiptai, kurie savaitgalį bus išardyti, yra trečioje vietoje, o naujai pastatyti laiptai įrengti vėl kitoje – jau ketvirtoje vietoje.
„Kartu su naujais laiptais į natūralų kraštovaizdį darniai įsiliejo šalia saulės laikrodžio kopos viršūnėje įrengta medinė apžvalgos aikštelė. Rekreacinės infrastruktūros įrengimas didžiajame kopagūbryje yra labai atsakingas darbas. Svarbu ne tik teisingai parinkti vietą, medžiagas, bet ir stengtis prognozuotis, koks bus tos infrastruktūros poveikis gamtiniams elementams ir kaip ji padės valdyti lankytojų srautus“, – pastebi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.
Pasak A. Feser, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniui būdinga daug specifinių sąlygų: smėlio pustymas, labai jautri paklotė. Todėl takams, laiptams, apžvalgos aikštelėms naudojamos tik natūralios medžiagos, tokios kaip molis-žvyras, medis arba išardomos konstrukcijos.
