„Apie 18 val. ėjau su šunimi – nemalonu, kai į sieną atsitrenki“; „Iš parduotuvės eidama telefonu šviečiau sau po kojomis, kad nuo laiptų nenugarmėčiau“; „švyturys kartkartėmis prasisuka – tai tokia ta šviesa Neringoje“, – po savaitgalio viešnagės Kuršių nerijoje rašė 15min skaitytojai.
Jie tikino, kad temstant kurorte visai nejauku: tamsu ne tik pakrantėje prie marių, bet ir Nidos gatvėse. Esą degė vos keli žibintai prie prekybos centro.
Temstant vilniečių porelė ėjo prie jūros ir atviravo: vienintelis šviesos šaltinis buvo medžių viršūnėmis kartais prasisukanti švyturio šviesa.
Atvykėliams vietos gyventojai turėjo patarimą: nešiotis žibintuvėlį, o – dar geriau – prisitvirtinti jį ant galvos.
Pirmadienį dar remontavo
Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad savaitgalį būta gedimo. Šeštadienį staiga užgeso viena Nidos gatvės šviestuvų grandinė. Iki šiol nerasta gedimo priežastis, nepavyko ir sutvarkyti.
Tai paliudijo ir biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ vadovė Danguolė Seselskytė. Tačiau, anot jos, nedegė tik maždaug 100 metrų ruožas link „Jūratės“.
Darius Jasaitis: „Mes neturėjome kitos išeities. Tiesiog mūsų resursai išseko“.
Vis dėlto svečiai tikina, kad tamsoje skendintis pasirodė visas kurortas.
Meras D.Jasaitis teigė, kad jau kiek seniau, neturėdami kito pasirinkimo, užgesino dalį šviestuvų.
„Mes neturėjome kitos išeities. Tiesiog mūsų resursai išseko. Kaip pavyzdį jums pateiksiu: praėjusiais metais Kuršių nerijoje už gatvių apšvietimą mes sumokėjome apie 120 tūkst. eurų. O vien šį rugpjūtį, mėnesį, kai dar šviesu ir naktys gana trumpos, gavome 50 tūkst. eurų sąskaitą“, – dėstė Neringos meras.
Anot jo, teko peržiūrėti apšvietimo sistemas ir dalį žibintų tiesiog išjungti. Štai buvo išjungti šviestuvai viename pėsčiųjų take, einančiame palei apšviestą gatvę. Užgeso žibintai palei marias, atokesnėse gatvėse.
„Supratome, kad gerai gyvenome“
Buvo nuspręsta išjungti visas likusias šviesas nuo vidurnakčio iki pirmojo autobuso, kuris išvyksta apie pusę šeštos ryto. Tačiau galop apsispręsta, kad žibintai vis tik šviestų ilgiau – ne iki vidurnakčio, o iki 2 val. nakties.
„Supratome, kad gerais laikais labai gerai gyvenome“, – ironizavo D.Jasaitis.
Visgi sutaupyti Neringai pavyksta ir ne vien tokiomis drastiškomis priemonėmis. Savivaldybė Lazdijų krašte įsigijusi nutolusią saulės jėgainę, rugsėjį ten pagaminta elektra imta tiekti visuomeniniams Neringos pastatams. Meras pateikia skaičius: rugpjūtį už suvartotą elektrą savivaldybės administracijos pastate patiekta 4000 eurų sąskaita, rugsėjį – 250 eurų.
Kiek anksčiau saulės baterijos buvo sumontuotos ant mokyklos Nidoje, „Neringos energijos“ stogų.
D.Jasaitis prasitarė ir pats namie gaminantis elektrą: ant garažo stogo sumontuota 3 kw galios saulės baterija. „Taip, šeimai nepakanka, bet tokia tik tilpo ant stogo. Vis šis tas“, – pasakojo meras.
Anot jo, galbūt anksčiau pradėti planai pirkti nutolusią jėgainę ar montuoti ten, kur įmanoma, ant stogų, buvo lemti labiau siekio tapti žaliuoju kurortu. Dabar tai tampa išsigelbėjimu nedidelei savivaldybei.
Smiltynėje – šviesu, Palangoje dega kas antras šviestuvas
Tuo metu Smiltynėje – Kuršių nerijos pusiasalio, priklausančio Klaipėdos miesto savivaldybei, dalyje dega visi šviestuvai.
Neseniai feisbuke klaipėdiečiai dalinosi įrašu, kaip krantinėje – nė vieno žmogaus, tačiau dega visi šviestuvai ir dar senieji – neekonomiški.
Klaipėdos miesto savivaldybė dar nėra pranešusi apie taupymo priemones išjungiant dalį šviestuvų.
Tuo metu taupymo ėmėsi Palanga.
Didžiausiame Lietuvos kurorte apšviesta, kaip visada, bus Vytauto ir J.Basanavičiaus gatvės. Kitur dega kas antras šviestuvas. Tiesa, akcentuojama, kad kiemuose ir prie perėjų šviestuvai nebus išjungiami.
Dviračių takai užtemsta naktimis – nuo 1 val.
