Žirmūnuose jau kuris laiką gyventojai bruzda dėl planuojamų naujų statybų vadinamajame Žirmūnų trikampyje – čia suplanuoti trys nauji projektai ir daugiabučiai kils Minties g. 42B, Tuskulėnų g. 3A ir Žirmūnų g. 48B.
Surašė nepasitenkinimo raštą
„Visi aukščiau minėti projektai vystomi paskubomis, be tinkamo vietos gyventojų gyvenimo kokybę pabloginančių faktorių įvertinimo. Prašome atkreipti dėmesį, kad visi trys projektai vystomi būtent Žirmūnų trikampio teritorijoje, kuri yra kompaktiška, tačiau jau dabar yra tankiai apgyvendinta.
Šiuo raštu norime jus informuoti apie esminius faktorius, kurie neleidžia tęsti tokios intensyvios minėtos teritorijos užstatymo gyvenamaisiais daugiabučiais namais, o taip pat – užduoti klausimus, dėl kurių vietos gyventojai yra ypatingai sunerimę“, – surašė aplinkinių namų atstovai.
Šis raštas dar rugpjūčio pradžioje buvo skirtas Žirmūnuose rinktai Seimo narei Paulei Kuzmickienei, merui Remigijui Šimašiui, vyriausiajam Vilniaus miesto architektui Mindaugui Pakalniui, kitiems savivaldybės darbuotojams, Nacionalinei žemės tarnybai.
Šiame rašte smulkiai išdėstyta, kas netenkina kaimyninių namų gyventojų, jeigu minėti projektai bus įgyvendinti tokie, kokius siūlo vystytojai.
Tankinimas blogina sąlygas
Kaip 15min sakė Minties g. 42 namo bendrijos pirmininkas Jonas Juodka, vietos gyventojai, savaime suprantama, nenudžiugo liepos mėnesį sužinoję apie būsimą kaimyną – daugiabutį.
Tad jis kaip bendrijos pirmininkas ėmėsi iniciatyvos parengti raštus savivaldybei, Seimo narei, projekto vystytojams.
Kartu buvo imtasi ir rinkti parašus po bendra peticija dėl visų trijų naujai vystomų nekilnojamojo turto projektų Žirmūnų trikampyje.
„Tad, apibendrinant tai, kas dedasi dabar Žirmūnuose, yra aukščiausio lygio grubus gyvenamos teritorijos tankinimas neatsižvelgiant: į BP rekomendacijas dėl želdynų normas, vietos gyventojų gyvenimo kokybės bloginimą, ekologinius oro ir aplinkos užterštumo aspektus, transporto srautų valdymą“, – įsitikinęs J.Juodka.
Bendrija yra gavusi ir institucijų atsakymus dėl juos labiausiai dominančio projekto Minties g. 42B. Vilniaus savivaldybė rugsėjį informavo, kad rugpjūčio 12 dieną įvyko šio projekto viešas svarstymas su visuomene, tačiau „Vilniaus miesto savivaldybės administracija negavo prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams po šio viešo svarstymo“.
Tai, kas dedasi dabar Žirmūnuose, yra aukščiausio lygio grubus gyvenamos teritorijos tankinimas.
„Taigi ir visuomenei pristatytų projektinių pasiūlymų, jų atitikimo patvirtintai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir teritorijų planavimo dokumentams, viešo svarstymo eigos bei visuomenės pateiktų pasiūlymų vertinimo neanalizavo. Jei prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams gausime, įvertinsime ir nagrinėsime Jūsų keliamas problemas, svarstant klausimą dėl projektinių pasiūlymų pritarimo.
Papildomai informuojame, kad 2021-08-26 buvome gavę naują prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinio projektinius pasiūlymus, bet prašymą atmetėme su pastabomis dėl neįvykdytų reikalavimų projektinių pasiūlymų viešinimo procedūroms ir nepateikto projektinių pasiūlymų derinimo su Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyriu.
Šiai dienai jokių aktyvių prašymų (informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą ar pritarimą projektiniams pasiūlymams) šiuo adresu neturime“, – rugsėjį bendrijai rašė savivaldybė, raštą pasirašė Vilniaus vyriausiasis miesto architektas M.Pakalnis.
Bus dar vienas aptarimas
Šiuo metu situacija jau yra pasikeitusi – Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje skelbiama apie visuomenės informavimą „apie numatomą daugiabučio gyvenamojo namo Minties g. 42B, Vilniuje, projektavimą“.
Viešas susirinkimas numatytas lapkričio 8 d.
Kartu su skelbimu pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose teigiama, kad „sklypas suformuotas gyvenamųjų namų teritorijoje, Vilniaus Žirmūnų mikrorajone“: „Greta sklypo, rytinėje pusėje yra 9-ių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Pietinėje pusėje – sklypas su privačiu vienbučiu gyvenamuoju namu (vieno aukšto su mansarda). Šiaurinėje pusėje – Minties gatvė su rekonstruojamais pėsčiųjų ir dviračių takais. (...)
Visuose trijuose aukštuose suprojektuota po tris dviejų kambarių butus. Visuose butuose numatyti balkonai.
Projektuojamas pastatas – stačiakampio plano, trijų aukštų su cokoliu. Cokoliniame aukšte įrengiamos parkavimo vietos automobiliams ir uždaros dviračių saugyklos, numatytas patekimas į laiptinę. Antrasis įėjimas į pastatą suprojektuotas pirmo aukšto grindų lygyje. Parkavimo vietos – atviros, įrengiamos po pastato konsole. Visuose trijuose aukštuose suprojektuota po tris dviejų kambarių butus. Visuose butuose numatyti balkonai.“
„Kone kas savaitę sužinome apie naujus projektus tai vienoje, tai kitoje Žirmūnų vietoje“, – nerimo neslėpė J.Juodka.
Panašios nuotaikos ir kitur
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kitų Žirmūnų namų gyventojai. Tiesa, bent jau į pirmines jų pastabas kartais ir įsiklausoma, bent jau taip atrodo.
Štai po prieš kelias dienas įvykusio daugiabučių namų Žirmūnų g. 109 projekto aptarimo Seimo narė Paulė Kuzmickienė feisbuke pasidalijo, kaip teigė, geromis žiniomis:
„Drauge su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Pakalniu ir Žirmūnų bendruomenės atstovais aptarėme opų šiai dienai Žirmūnų gyventojams daugiabučių namų Žirmūnų g. 109 projektą. Išgirsta svarbiausia – jog šis projektas nesulauks Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo. Tad būtent šiame etape, išgirdus ir Žirmūnų gyventojų išreikštą susirūpinimą, projektą nutarta atmesti.“
M.Pakalnis savo ruožtu sako, kad šis projektas nėra kokybiškas nei architektūrine, nei urbanistine prasme ir toks projektas savivaldybei nepriimtinas:
„Jis nesukuria kokybės nei esamiems gyventojams, nei būsimiems. Šitoje vietoje tikrai atsiras pastatas, tačiau reikia surasti jo tvarų santykį su aplinka, kad tas pastatas sukurtų, o nepagadintų bendro vaizdo.
Mes siekiame, kad Vilnius būtų kompaktiškas miestas – vaikštomas, su puikiomis viešosiomis erdvėmis, paslaugomis ir darbo vietomis greta būsto.
Gyventojų skaičius mieste auga, didėja būsto poreikis ir turim dvi galimybes plėstis – pūsdamiesi į priemiesčius, kas reiškia nepakeliamus infrastruktūros plėtros kaštus tiesiant naujus kelius ir kitą infrastruktūrą, arba plėtojant projektus miesto viduje, užtikrinant paslaugas arčiau namų, mažinant kelionių trukmę, o tuo pačiu ir taršą.“
Anot M.Pakalnio, paradoksas, bet tarša didėtų, jeigu pastatai dygtų ne miesto centre, o užmiesty, nes tada daugėtų kelionių.
Gyventojų skaičius mieste auga, didėja būsto poreikis ir turim dvi galimybes plėstis – pūsdamiesi į priemiesčius arba plėtojant projektus miesto viduje, užtikrinant paslaugas arčiau namų.
„Todėl projektai, efektyviau išnaudojantys vidinius plėtros rezervus, yra tvaresni. Aišku, jie negali būti vystomi miesto žaliųjų erdvių sąskaita. Todėl naujajame bendrajame plane tiksliai nustatėme šių erdvių ribas ir invazija į jas negalima“, – teigė jis.
Daugiabučiai vietoj namukų
O Žirmūnai, kaip Vilniaus vyriausiasis miesto architektas M.Pakalnis teigia 15min pateiktame komentare, turi tokį išskirtinumą – jame tebebuvo likę senųjų namukų.
„Kai buvo pastatytas Žirmūnų rajonas, liko stovėti kai kurie senieji mediniai gyvenamieji namukai ir dabar jų savininkai parduoda tuos pastatus statytojams ir tie statytojai vietoj tų namukų planuoja didesnius pastatus, dažniausiai daugiabučius gyvenamuosius namus“, – taip apie galimybes tankinti šį rajoną kalba M.Pakalnis.
Jo teigimu, savivaldybė reikalauja, kad vystant naujus projektus, privažiavimais prie naujų daugiabučių nebūtų jau esamų daugiabučių kiemai, kad naujų projektų vystytojai prijungtų naujus privažiavimus prie esamų miesto gatvių.
„Taip pat reikalaujame, kad naujų daugiabučių kiemuose būtų užtikrinta visa reikiama infrastruktūra – vaikų žaidimo aikštelės, želdynai, automobilių stovėjimo vietos. Neleidžiame spręsti naujų daugiabučių gyvenamųjų namų infrastruktūros poreikių kitų gyventojų sąskaita“, – tikino vyriausiasis miesto architektas.
Jis pabrėžė, kad nauji statytojai moka infrastruktūros mokestį, o savivaldybė už jį tvarko rajono aplinką ir infrastruktūrą.
Liko stovėti kai kurie senieji mediniai namukai ir dabar jų savininkai parduoda tuos pastatus statytojams, kurie vietoj jų planuoja didesnius pastatus, dažniausiai daugiabučius.
„Miesto bendrajame plane yra nustatyti naujos statybos rodikliai, jie yra adekvatūs dabartiniam to rajono užstatymo intensyvumui, tankiui. Aukštingumas, vertinant pagal tame rajone stovinčius pastatus, taip pat yra adekvatus – vyrauja keturių, penkių aukštų pastatai, tik pavieniai kiek aukštesni.
Pagal tokius pačius principus dabartinių vienbučių namukų jų vietoje savininkai gali vystyti projektus. Neleisti rekonstruoti esamų pastatų negalime – yra nekilnojamas turtas, yra jo plėtros galimybes apibrėžiantis reglamentas, pagal kurį galima plėtoti objektus, ir galimybių išvis neleisti statyti nėra.
Tačiau pagal savivaldybės nustatytus standartus galime kontroliuoti statybas, leidžiant plėtoti tvarius projektus, ką mes ir darome“, – aiškino M.Pakalnis.
