„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 10 01

Tariamo skiepų ir autizmo ryšio nebepakanka – ta pati medžiaga esą lemia COVID-19

Vakcinų priešininkai traukia naują argumentą, kodėl jos pavojingos, – skelbia, neva jose esama herbicido glifosato, kuris tariamai sukelia autizmo spektro sutrikimus ir Alzheimerio ligą. Šį naratyvą ypač aktyviai skleidžia amerikietė kompiuterių mokslininkė, kurios išvados ne sykį paneigtos. Alzheimerio ligos priežasčių mokslininkai dar nėra iki galo išsiaiškinę, o autizmo ir skiepų sąsajos paremtos suklastotu tyrimu.
Mitingas prieš skiepus
Mitingas prieš skiepus / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Informacija – iš Jungtinės Karalystės

Viena „Facebook“ vartotoja neseniai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame rodoma ištrauka iš diskusijos apie vaikų skiepus. Diskusija vyko anglų kalba, kaip galima suprasti iš matomo adreso, „Telegram“ kanale „Vaikų COVID vakcinų sužeidimai JK“ („Child Covid Vaccine Injuries UK“).

Beveik 3 min. trukmės įraše skamba dr. Stephanie Seneff atsakymas apie vakcinose tariamai esantį glifosatą.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Internete tebeplatinamas mitas apie skiepų ir autizmo spektro sutrikimo ryšį
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Internete tebeplatinamas mitas apie skiepų ir autizmo spektro sutrikimo ryšį

„Vaikų standartinėse vakcinose esantis glifosatas lemia autizmo atvejų augimą“, – prie įrašo pakomentavo juo pasidalijusi moteris.

Ji citavo S.Seneff, esą „glifosatas nuolat randamas gyvų virusų vakcinose“, o „MMR vakcinoje (skiepuose nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės – red. past.) yra didžiausias glifosato kiekis“.

„Glifosato, dėl kurio labai padaugėjo autizmo ir Alzheimerio ligos atvejų, dabar randama mūsų maiste, vandenyje ir ore, kuriuo kvėpuojame“, – tikino „Facebook“ vartotoja.

Šie teiginiai nėra tiesa – jie jau seniai ir ne kartą paneigti.

Paneigė, kad sukelia vėžį

Glifosatas yra fosforo organinis junginys, plačiai naudojamas herbicidų produktuose. Šie naudojami žemės ūkyje ir sodininkystėje kovai su piktžolėmis, konkuruojančiomis su kultūriniais augalais, taip pat geležinkelio linijų priežiūrai ir kitoms reikmėms.

Po ilgų diskusijų (čia, čia) dar 2017-aisiais buvo nuspręsta leisti naudoti glifosatą Europos Sąjungoje iki šių metų gruodžio 15 d.

Šiose diskusijose ūkininkai tvirtino, kad be patikimo chemikalo jų nuostoliai siektų milijardus, todėl brangtų maistas.

Taip pat skaitykite: Pateikia „grėsmingą“ vakcinų sudėtį, tačiau kai kurių medžiagų skiepuose net nėra

2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, kad glifosatas yra „galbūt kancerogeninė“ medžiaga.

Europos maisto saugos agentūra (EFSA) į tai atsakė, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar turinčiomis poveikį reprodukcijai savybėmis. Tai patvirtino Europos cheminių medžiagų agentūra, kiti PSO ekspertai, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19

Glifosatas buvo pirmą kartą susintetintas 1950 m., o plačiai pradėtas naudoti 8-ojo deš. viduryje kaip JAV bendrovės „Monsanto“ sukurtos piktžolių naikinimo priemonės „Roundup“ – vieno populiariausių herbicidų pasaulyje – veiklioji medžiaga.

Augalų apsaugos produktai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojami žemės ūkyje, miškų ūkyje ir ne žemės ūkio paskirties plotuose piktžolėms naikinti.

Kritikė – kompiuterių mokslininkė

Apie glifosato pavojų ir jo tariamą buvimą vakcinose garsiai kalbanti minėtoji S.Seneff Masačusetso technologijos institute (MIT) yra gavusi keturis mokslinius laipsnius, be kita ko, biofizikos bakalauro, elektros inžinerijos magistro ir daktaro elektros inžinerijos bei kompiuterių mokslo srityse.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“ / „TEDx Talks“ kanalo/Stephanie Seneff
Ekrano nuotr. iš „YouTube“ / „TEDx Talks“ kanalo/Stephanie Seneff

Dabartinėje profesinėje veikloje ji turi mažai ką bendro su medicina ar farmakologija. S.Seneff yra MIT Kompiuterių mokslo ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) vyresnioji mokslo darbuotoja, tiesa, skelbiasi prieš porą dešimtmečių grįžusi prie biologijos ir tyrinėjanti ryšius tarp mitybos bei sveikatos.

Dirbdama daugiausia Šnekamosios kalbos sistemų grupėje, mokslininkė tyrinėja žmogaus ir kompiuterio sąveiką, kalbos supratimo ir kalbos atpažinimo algoritmus.

2011 m. ji pradėjo publikuoti kontroversiškus straipsnius biologijos ir medicinos temomis neįtakinguose atviros prieigos žurnaluose, pavyzdžiui, „Interdisciplinary Toxicology“, „Entropy“.

S.Seneff buvo viena iš 2013-aisiais paskelbto straipsnio, kuriame glifosatas siejamas su įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, ir tokiais sutrikimais, kaip autizmas, autorių.

Tėvų nuogąstavimai, kad jų vaikai gauna per daug vakcinų per pirmuosius 2 gyvenimo metus arba per daug vakcinų vienu metu, nėra pagrįsti padidėjusios autizmo rizikos požiūriu.

Jos išvada, kad glifosatas yra pagrindinė autizmo priežastis ir kad, „esant dabartiniams rodikliams, iki 2025 m. pusei gimusių vaikų bus diagnozuotas autizmas“, buvo stipriai sukritikuota.

Žurnalas „Pacific Standard“ atkreipė dėmesį, jog daugelyje mokslinių apžvalgų nustatyta, kad per pastaruosius du dešimtmečius autizmo atvejų padaugėjo dėl pasikeitusios diagnostikos. Daugelyje tyrimų, įskaitant ir 2012 m. žurnale „Journal of Toxicology and Environmental Health“ paskelbtą apžvalgą, rasta mažai įrodymų, kad glifosatas yra susijęs su neigiamais raidos rezultatais.

COVID-19 priežastis – biodegalai?

Pandemijos metu mokslininkė ėmė rengti publikacijas apie tariamą neigiamą vakcinų poveikį. 2021-ųjų gegužę ji kartu su onkologu natūropatu Gregu Nigh naujame prieš skiepus nukreiptame žurnale „International Journal of Vaccine Theory, Practice, and Research“ paskelbė tyrimą „Blogiau nei liga? Kai kurių galimų nenumatytų iRNR vakcinų nuo COVID-19 pasekmių peržiūra“.

Kitąmet pasirodė S.Seneff straipsnis apie iRNR paremtų vakcinų sukeltą įgimto imuniteto slopinimą. Jį moteris parašė su kardiologu Peteriu McCullough, kuris skelbė melagingą informaciją apie COVID-19, be kita ko, siūlė šią ligą gydyti antiparazitiniu vaistu ivermektinu ir antimaliariniu preparatu hidroksichlorokvinu, kritikavo rekomendacijas dėl visuomenės sveikatos

Straipsnis buvo paskelbtas recenzuojamame žurnale „Food and Chemical Toxicology“. Nemažai mokslininkų prašė žurnalo atšaukti straipsnį dėl netikslumų, klaidingo cituojamų darbų interpretavimo ir įrodymais nepagrįstų teiginių. Redakcija atsisakė tai padaryti ir atmetė laišką redaktoriui, straipsnį ir dabar galima rasti žurnalo tinklalapyje.

123RF.com nuotr./Koronaviruso tyrimai ligoninėje
123RF.com nuotr./Koronaviruso tyrimai ligoninėje

Internete nesunku rasti vaizdo įrašų (čia, čia), kuriuose S.Seneff kalba apie glifosato poveikį sveikatai. Be kita ko, ji yra aiškinusi, esą ši cheminė medžiaga yra kvėpavimo takų ligų, įskaitant COVID-19, priežastis. Mokslininkė šią išvadą grindė ryšiu tarp biodegalų ir koronaviruso.

Tragiškiausia yra tai, kad sumažėjusi MMR vakcinacija tiesiogiai lėmė ir iki šiol lemia tūkstančius dokumentuotų susirgimų, suluošinimų ir mirčių nuo tymų.

S.Seneff kalbėjo apie etanolį, gaminamą fermentuojant augalinius produktus. Jo dedama į benziną ir aviacinį kurą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo naftos. Etanolis yra ne tik atsinaujinantis šaltinis, bet ir švaresnis už benziną, todėl mažiau teršia orą.

Mokslininkės žodžiais, genetiškai modifikuoti kukurūzai, naudojami etanoliui gaminti, buvo purškiami glifosatu. Jo tariamai esama ir benzine, kuris maišomas su etanoliu. Naudojant degalus, glifosatas patenka į orą, įkvėptas paveikia imuninę sistemą ir sukelia citokinų audrą, kuri būdinga kai kuriems COVID-19 atvejams.

Savo prielaidai pagrįsti S.Seneff pasitelkė realių žmonių – Roberto ir Elizabeth Marų – pavyzdį. Populiaraus restorano Sietle savininkė ir jos vyras pačioje pandemijos pradžioje mirė nuo COVID-19. Nors pora priklausė rizikos grupei – buvo jau įkopę į aštuntą dešimtį, kaip svarbesnį veiksnį mokslininkė nurodė faktą, kad jų restoranas veikė vos už kelių kvartalų nuo 8 juostų greitkelio I-5.

Kai kurie mokslininkai kritikavo S.Seneff (ir net patį MIT) dėl to, kad ji skelbė spėliones ir pristatė daugybę pranešimų, bet nesukūrė naujų duomenų, kad koreliaciją – dviejų ar daugiau dalykų susiejimą – pavertė priežastiniu ryšiu.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kelio remontas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kelio remontas

Kiti supeikė jos straipsnį už tai, kad iškraipė kitų mokslininkų darbų rezultatus ir išvadas. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad tekstą publikavęs žurnalas „Entropy“ ir jos leidėjas MDPI žinomi kaip nepagrįstų tyrimų viešintojai.

Londono karališkojo koledžo tyrėjai prieš šešerius metus žurnale „Frontiers in Public Health“ paskelbė apžvalginį straipsnį, kuriame S.Seneff teiginius apie glifosato keliamą riziką sveikatai pavadino „geriausiu atveju nepagrįstomis teorijomis, spėlionėmis arba tiesiog neteisingais“.

Autizmo atvejų taip pat daugėja kartu su vegetariškos mitybos plitimu, tačiau niekas neteigia, kad daržovės sukelia autizmą.

Kanados McGillo universiteto mokslininkas dr. Joe Schwarczas prieš gerus trejus metus skyrė visą straipsnį šios „kompiuterių mokslininkės, neturinčios patirties žemės ūkio, chemijos, toksikologijos ar biologijos moksluose“, teiginiams dekonstruoti.

Jis pasišaipė iš bandymo įtikinti, kad glifosatas sukelia autizmą, nes šio sutrikimo atvejų esą daugėja lygiagrečiai su cheminės medžiagos pardavimų didėjimu.

„Autizmo atvejų taip pat daugėja kartu su vegetariškos mitybos plitimu, tačiau niekas neteigia, kad daržovės sukelia autizmą. Taip pat neteigiama, kad ledai sukelia nelaimingus atsitikimus plaukiojant valtimis, nors vasaros mėnesiais išpopuliarėja ir ledai, ir valtys“, – rašė J.Schwarczas.

Padaugėjo tymų atvejų

Mito apie glifosatą vakcinose ištakos siejamos ir su ataskaita, kurią 2016 m. paskelbė su pesticidais ir genetiškai modifikuotais organizmais kovojanti grupė „Moms Across America“. Glifosatas tariamai galėjo patekti į vakcinas su genetiškai modifikuotais ir herbicidais purškiamais augalais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijamas vaikas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijamas vaikas

Britų faktų tikrinimo tinklalapio „FullFact“ teigimu, tyrimai, per kuriuos vakcinose buvo galimai rasta šios cheminės medžiagos, buvo pripažinti netiksliais.

Kad vakcinos sukelia autizmą, taip pat netiesa – tai yra vienas populiariausių mitų apie skiepus. Jis paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, esą skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) padidina autizmo riziką.

Iš to jis turėjo net ir asmeninės finansinės naudos – buvo nustatyti ir įrodyti jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančias autistus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms.

Vėliau visi mediko teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licenzijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.

Nors šis mitas jau seniai paneigtas, melagienos šia tema platinamos iki šiol. Viena vakcinas kritikuojanti organizacija iš JAV net buvo pareikalavusi, kad JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) atliktų tyrimą ir įrodytų, jog tam tikri skiepai nesukelia autizmo.

CDC atsakė, kad nei vakcinos, nei jų sudedamosios dalys nėra autizmo spektro sutrikimo priežastis, ir pateikė 20 recenzuotų tyrimų šia tema (jų sąrašas pateiktas čia).

Kai yra teigęs pediatras Vince'as Iannelli, viename tyrime analizuotos kai kurios minėtos organizacijos prašyme nurodytos vakcinos ir nerasta įrodymų, kad jos ar jų kombinacija sukeltų autizmo spektro sutrikimą.

„Šie rezultatai rodo, kad tėvų nuogąstavimai, jog jų vaikai gauna per daug vakcinų per pirmuosius 2 gyvenimo metus arba per daug vakcinų vieno apsilankymo pas gydytoją metu, nėra pagrįsti padidėjusios autizmo rizikos požiūriu“, – teigiama tyrimo išvadose.

Analogiškos – ir kito tyrimo, kurio nepaminėjo CDC, išvados, paskelbtos dar 2012 m.

Londono universitetinio koledžo Medicinos skyriaus profesorius Markas Pepysas atkreipė dėmesį ir į neigiamą kalbų apie vakcinų ir autizmo ryšį poveikį: „Tragiškiausia yra tai, kad dėl A.Wakefieldo skandalo sumažėjęs MMR vakcinacijos paplitimas tiesiogiai lėmė ir iki šiol tebeskatina tūkstančius dokumentuotų susirgimų, suluošinimų ir mirčių nuo tymų.“

Nesukelia ir Alzheimerio ligos

Netiesa ir tai, kad vakcinos sukelia Alzheimerio ligą – labiausiai paplitusią demencijos rūšį. Mokslininkai dar ne iki galo supranta, kas ją sukelia. Tikima, kad yra ne viena jos priežastis.

Tai pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?

Geriausiai žinomas rizikos veiksnys – amžius. Mokslininkai svarsto, kad kitas gali būti genetika, nors tai vis dar nėra įrodyta.

„Scanpix“ nuotr./Diagnozė – Alzheimeris
„Scanpix“ nuotr./Diagnozė – Alzheimeris

Keli dideli ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad pakankamas fizinis aktyvumas, tinkama mityba, ribotas alkoholio vartojimas ir nerūkymas gali padėti sumažinti susirgimo riziką.

15min verdiktas: melas. Netiesa, kad vakcinose esama herbicido glifosato ir kad jos lemia autizmo spektro sutrikimą – tai jau seniai paneigta daugybe tyrimų. Melas ir tai, kad skiepai sukelia Alzheimerio ligą – jos priežasčių mokslininkai apskritai nėra iki galo išsiaiškinę.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs