Per dieną – daugiau kaip 80 pranešimų
15min studijoje ketvirtadienį apsilankiusi A.Jakavonienė atskleidė, kad per metus gauta apie 30 tūkstančių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vidutiniškai kas mėnesį sulaukiama maždaug 2 500, per dieną – daugiau kaip 80 pranešimų. Nors skaičiai iškalbingi, sakė Tarnybos vadovė, tai parodo, kad visuomenė nėra abejinga galimiems vaiko teisių pažeidimams.
Anot A.Jakavonienės, įvertinti tenka kiekvieną gautą pranešimą. Tais atvejais, kai apie vaikui kilusią grėsmę informuoja policijos pareigūnai, Tarnybos darbuotojai į įvykio vietą privalo atvykti itin greitai, vos per valandą.
„Visais kitais, nesmurtiniais atvejais, reaguojama kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas pradedame nagrinėjimą. Operatyvi reakcija reikalinga tam, kad mažieji gyventojai jaustųsi saugūs“, – kalbėjo pašnekovė.
Tarnybos vadovės teigimu, ištyrus pusę pranešimų pirmasis grėsmės lygis nebuvo nustatytas.
Deja, apie 10 proc. pranešimų sudaro tuos atvejus, kai reikėjo imtis skubių veiksmų tam, kad vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka.
„Apie 43 proc. – tai pranešimai, kai buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tačiau mūsų specialistų pagalba buvo inicijuota atvejo vadyba arba informacija perduota savivaldybių socialiniams darbuotojams, kad jie pradėtų dirbti su šeima ir teiktų šeimai socialines ar kitas paslaugas, kurios buvo reikalingos. Deja, apie 10 proc. pranešimų sudaro tuos atvejus, kai reikėjo imtis skubių veiksmų tam, kad vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka“, – Tarnybos darbą apžvelgė A.Jakavonienė.
Pašnekovė paaiškino, kad, deja, bet kas 10-as vaikas turėjo būti apsaugotas, o kas 20-am – nustatoma laikinoji globa. Pasak jos, kai nustatomas aukščiausias grėsmės lygis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą, prašydama išduoti leidimą paimti vaiką iš šeimos.
Teismas nepatenkino vos 4 procentų prašymų iš 1200 atvejų
„Tik 4 proc. mūsų prašymų dėl teismo leidimo išdavimo nebuvo patenkinti. Tai reiškia, kad 96 proc. visų atvejų teismas priėmė sprendimą kad mūsų vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų veiksmai buvo teisėti ir reikalingi vaikui apsaugoti, ir užtikrinti saugią aplinką“, – statistiką pateikė A.Jakavonienė.
Kitaip tariant, 15min paaiškino ji, iš apie 1200 teismui pateiktų prašymų, tik apie 40 nebuvo patenkinti.
Paklausta, ar savivaldybės geba teikti kokybiškas socialines bei psichologines paslaugas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė atsakė: „Paslaugų kokybė priklauso nuo konkretaus žmogaus. Labai svarbu, kad žmogus, kuris teikia socialines ar kitas paslaugas šeimoms, būtų kompetentingas, turėtų gebėjimų motyvuoti pokyčiams, suteiktų kvalifikuotą pagalbą.
Išties, yra labai skirtinga situacija savivaldybėse: vienose užtikrintas platus paslaugų spektras, kitose jaučiamas trūkumas.
Išties, yra labai skirtinga situacija savivaldybėse: vienose užtikrintas platus paslaugų spektras, kitose jaučiamas trūkumas. Susiduriame ir su tokiomis problemomis, kuomet savivaldybėje lyg ir yra paslaugos, bet jos labai nutolusios nuo šeimos gyvenamosios vietos, trūksta transporto, sudėtinga pasiekti dienos centrą ar psichologą. Be abejo, matome, kad labiausiai trūksta psichologų ir psichoterapeutų.“
Tarnybos centralizacija pasiteisino ir duoda rezultatus
15min studijoje apsilankiusi A.Jakavonienė teigė, kad šiuo metu Tarnyboje dirba daugiau kaip 560 specialistų, o iki rugsėjo planuojama, kad susiformuos beveik visas kolektyvas ir dirbs 600 specialistų.
Jos teigimu, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, nemažą darbuotojų dalį sudarė anksčiau savivaldybėse dirbę ir didelę patirtį sukaupę specialistai. Tačiau džiugina ir tai, kad Tarnyboje daug jaunimo, amžiaus vidurkis siekia apie 40 m. Daug jaunų žmonių tiki vaikų gynėjo darbu ir jo imasi. Pašnekovė taip pat paaiškino, kad daug dėmesio skiriama darbuotojų kompetencijos kėlimui.
A.Jakavonienės įsitikinimu, valstybės vadovų, Seimo sprendimas centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą pasiteisino. Šiuo metu veikia 12 teritorinių ir 8 administracijos padaliniai.
„Galime pasidžiaugti tuo, kad esame viena iš tų šiuolaikinių institucijų kurių personalo, ūkio, finansų klausimai sprendžiami centralizuotai. Neturime kiekvienoje apskrityje, juolab savivaldybėje, atskiro buhalterio, atskiro ūkio skyriaus ar vairuotojų. Valstybės lėšos yra naudojamos optimaliai ir efektyviai“, – argumentavo Tarnybos vadovė.
Grėsmės vaikui atveju ieško giminaičių
Paprašyta paaiškinti, kaip vyksta darbas, gavus pranešimą apie galimą grėsmę, A.Jakavonienė teigė, kad tiesiogiai su šeimomis dirba apie 480 žmonių. Į iškvietimus, pasak jos, paprastai vyksta du specialistai, kurie, pabendravę su vaiku ir tėvais, situaciją įvertina remdamiesi grėsmės lygio vertinimo aprašu.
Vaiko žodžiai mums visada yra tiesa, kol neįrodyta priešingai.
„Išklausome būtinai vaiko nuomonę, nes jo nuomonė mums yra svarbiausia. Vaiko žodžiai mums visada yra tiesa, kol neįrodyta priešingai. Pabendravus su vaiku vertinama ar yra rizikos veiksniai šeimoje, ar yra veiksniai, kurie galėtų eliminuoti tą riziką. Tuomet priimami sprendimai.
Pasitaiko atvejų, kuomet gauname pranešimų iš policijos pareigūnų, kad naktį abu tėvai yra girti, o vaikai miega lovose. Kartais mitais apipintas mūsų reagavimas ir situacijos vertinimas – neva vaiko teisių apsaugos specialistai prižadina vaikus ir išveža tėvams nežinoma kryptimi. Anaiptol, tokiais atvejais visada klausiame tėvų, kas galėtų pasirūpinti vaikų saugumu, kol bus įvertinta situacija: ar tai pavienis atvejis, ar tikrai tėvai turi priklausomybių. Dažniausiai tą naktį yra kviečiama močiutė, kaimynė ar kitas artimas šeimai asmuo, kuris galėtų pasirūpinti vaikais, tol kol tėvai yra neblaivūs. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai negali likti toje aplinkoje, tuomet kartu su vaikais arba su vienu iš tėvų ieškome artimoje aplinkoje kitų asmenų, kurie galėtų laikinai saugiai pasirūpinti vaiku“, – 15min pabrėžė A.Jakavonienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai vadovaujanti pašnekovė paaiškino, kad tais atvejais, kai nėra vaiku galinčių pasirūpinti artimųjų, specialistai naudojasi asmenų ir įstaigų, kuriose vaiką galima laikinai apgyvendinti, sąrašu.
Iš 1500 tėvų globos netekusių vaikų, apie 40 proc. sugrįžo į šeimą.
Anot A.Jakavonienės, iš 1500 tėvų globos netekusių vaikų, apie 40 proc. sugrįžo į šeimą. Jos teigimu, labai svarbu motyvuoti žmones keisti gyvenimo būdą ir pasinaudoti teikiama pagalba bei bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais.
Pasak pašnekovės, paskutiniu metu sveikintinas ir šeimų nevyriausybinių organziacijų įsijungimas, nes jie taip pat rekomenduoja šeimai bendradarbiauti su specialistais, įgyvendinti šeimos pokyčių planus ir tokiu būdu ne vienas, anksčiau dėl nebendradarbiavimo strigęs atvejis, išsisprendė ir vaikai apsigyveno su tėvais.
15min pašnekovė pabrėžė, kad specialistai, tėvai, nevyriausybinių organizacijų atstovai turėtų suvienyti jėgas siekdami bendro tikslo – grąžinti vaiką į saugią aplinką.
