„Sunku skaičių pasakyti, bet gal apie dešimtį susirinktų. Tai daugiau kultūros veikėjai. Ir aš manyčiau, turiu tokią nuojautą, kad jie ten buvo, būtent atsirado tame žurnale tam tikrais tikslais ar juos kompromituoti, ar juos pritraukti, kadangi jie turintys įtakos visuomenėje, kad savo naudai galėtų KGB panaudoti“, – LRT televizijai sakė T.Burauskaitė.
Kaip televizijai sakė buvęs departamento direktorius, parlamentaras Arvydas Anušauskas, spausdinto sąrašo pabaigoje yra keletas visuomenėje gerai žinomų pavardžių, du asmenys jau yra mirę, likę yra gyvi, tačiau šios pavardės įrašytos ranka.
„Yra ir gyvųjų, kurių pavardės įrašytos ranka prie spausdinto sąrašo, pačios paskutinės. Koks motyvas tai nulemia, kodėl tai padaryta, man kelia klausimų“, – televizijai sakė A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, prieš žlungant Sovietų sąjungai, Lietuvos KGB darbuotojai bylas naikino, apie 5 tūkst. bylų išvežė į Maskvą – jos saugomos Rusijos archyvuose.
Skaičiuojama, kad per pusę amžiaus Lietuvoje veikė per tūkstantį agentų.
Per daugiau nei trejus metus su pertraukomis paskelbta informacija yra apie asmenis, užverbuotus, kaip manoma, per karą ir pokariu. Šiemet turėtų pasirodyti žinių apie agentus, informatorius ir kitus slaptuosius KGB bendradarbius iš 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių.
2012 metų rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pradėtame skelbti sąraše, kuris prieinamas svetainėje kgbveikla.lt, šiuo metu yra lygiai 1000 agentų pavardžių. 1987 metais KGB parengtame dokumente iš viso, kaip teigta, yra 1669 pavardės.
KGB dokumentai pradėti viešinti Seimui papildžius Liustracijos įstatymą. Tam buvo įkurta speciali svetainė kgbveikla.lt.
LGGRTC tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų dokumentus.