Klausimas dėl to, kas turėtų vykti EVT, aktyviai kelti pradėtas iš karto po Seimo rinkimų.
Kiek apslopusios diskusijos vėl suintensyvėjo pastaruoju metu.
Kalbėdama apie tai, kodėl, jos galva, Lietuvai EVT turėtų atstovauti Vyriausybės vadovas, premjerė aiškino, kad Europos Sąjungos (ES) reikalai nėra užsienio reikalai, labai daug vidaus politikos.
Teisę vykti į Bendrijos viršūnių susitikimus tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei užleido konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė.
Be to, dar anksčiau, dalyvaudama prezidento rinkimų kampanijoje, I.Šimonytė kalbėjo, kad dabartinės atstovavimo tvarkos keisti nereikia.
G.Nausėda leidžia suprasti, kad dėl to nusileisti neketina.
„Prezidentas reguliariai susitinka su ministre pirmininke ir aptaria su ja svarbiausius valstybės klausimus. Prezidentas ir su ministre pirmininke, ir su Vyriausybe derina visus veiksmus, kuriuos jis atlieka kaip valstybės vadovas, kuriam Konstitucija pavedė pareigą atstovauti Lietuvos valstybei“, – nurodė Prezidento Komunikacijos grupė.
Prezidentūros atstovai neoficialiai kalba įžvelgiantys konservatorių norą juos kontroliuoti.
Jie pabrėžia, kad vyksta reguliarūs G.Nausėdos ir I.Šimonytės susitikimai, juose aptariami ir klausimai, kuriuos ketinama svarstyti EVT, sugrįžus iš Briuselio pateikiama visa informacija.
Neoficialiai teigiama, kad prezidentūra nemato prezidentui ir Vyriausybės vadovui pakaitomis, priklausomai nuo svarstomų klausimų, vykti į ES viršūnių susitikimus – tokios praktikos kitose Bendrijos šalyse nėra.
Svarstoma, kad dėl atstovavimo būtų galima spręsti 2024 metais, kai vyks prezidento ir Seimo rinkimai.
Tuo metu kai kurie konservatoriai užsimena apie tai, kad nerandant sutarimo šiuo klausimu dėl išaiškinimo būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Jeigu su prezidentu nepavyktų rasti sutarimo, I.Šimonytės teigimu, galbūt reikėtų kelti klausimą, kiek logiška dabar esanti mandatavimo tvarka, nes prezidentas nėra mandatuojamas, Seimas to negali daryti.
„Tada kaip turėtų atrodyti pozicijų rengimas, tvirtinimas ir atsiskaitymas už jas, galbūt yra vertas diskusijų klausimas“, – mano premjerė.
-
R.Karbauskis – dėl planų keisti atstovavimo EVT tvarką: tokiu būdu konservatoriai siekia sumažinti G.Nausėdos galias
-
Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių mano, kad G.Nausėda turėtų tęsti dalyvavimą EVT
-
G.Landsbergis: dalyvavimo EVT tvarką reikia reglamentuoti
-
Prezidento patarėja: aiškinimasis dėl atstovavimo Lietuvai EVT silpnina šalies pozicijas
-
Vaidotas Beniušis. Mūšis su prezidentu dėl Briuselio saulės: konservatoriams metas atsitraukti
-
Seimo komitetai ragina prezidentą ir premjerę susitarti dėl atstovavimo Lietuvai EVT
Neverta iečių laužymo
Laisvės partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sakė, kad jo atstovauja politinė jėga yra svarsčiusi klausimą dėl atstovavimo Lietuvai EVT.
Jis minėjo, kad ES klausimai – nėra užsienio klausimai.
Pasak V.Mitalo, daugybė dalykų, svarstomų EVT, yra vykdomosios valdžios ir vykdomųjų valdžių tarpusavio derinimo objektas.
„Natūralu, kad tada atstovavimas Lietuvai būtų geresnis premjero lygmenyje. Tačiau mes prieš porą mėnesių diskutuodami nusprendėme, kad būtų gerai išvengti įstatymais reguliuoti šį klausimą.
Nes iš tikrųjų užimtų daug diskusijų sudėtingu metu parlamente ir geriausia būtų, kad premjerė ir prezidentas tarpusavyje rastų geriausią sprendimą“, – komentavo jis.
V.Mitalas laukia, kol prezidentas atsakys į I.Šimonytės laišką ir išdėstys oficialią prezidentūros poziciją dėl atstovavimo Lietuvai EVT.
Jeigu nebus galima susitarti taikiai, Laisvės partijos atstovo teigimu, šį klausimą turės svarstyti Seimas. Tačiau jis pabrėžė, kad nenorėtų, jog diskusijos dėl to persikeltų į parlamentą.
Kartu V.Mitalas pabrėžė manantis, kad šis klausimas nevertas iečių laužymo.
Jis kalbėjo, kad dėl to esame ir šiek tiek konstitucinės sąrangos įkaitai.
„Lietuva tą pusiau prezidentinį režimą. Nors politikos mokslininkai sako, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė su pusiau prezidentizmo bruožais. Čia yra užkoduota šiek tiek ir Konstitucijoje.
Aš, aišku, pasakysiu taip, kad nemanau, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisiškai per KT, nes vis tik tai yra politinis klausimas ir bet kokiu atveju aš dar esu linkęs palaukti taikaus susitarimo rezultatų.
Nes kažkaip iš tos patinės situacijos reikės išeiti. Bet tai yra konservatorių ir prezidento klausimas. Kitos, sakykime, frakcijos ar partijos to klausimo sprendime, mano žiniomis, tiesiog nedalyvauja“, – teigė jis.
Tai yra konservatorių ir prezidento klausimas.
Turi susitarti
Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ frakcijoje dirbantis Saulius Skvernelis sakė, kad EVT svarstomos ir prezidento, ir premjero atsakomybėje esančios temos.
Vis dėlto, jo teigimu, dažniausiai sprendžiami ir gvildenami su Vyriausybės darbu susiję klausimai.
„Geriausias sprendimas yra, jeigu susitartų abudu. Ne laiškais gal, bet susėstų ir apsitartų. Jeigu ta patinė situacija ir tokia išliks, tai, matyt, geriausiai būtų, kad savo nuomonę išsakytų KT“, – mano S.Skvernelis.
Buvęs Vyriausybės vadovas minėjo, kad praėjusios kadencijos pradžioje buvo minčių persvarstyti atstovavimą EVT.
Esą natūralu, kad pasikeitus ministrų kabinetui šis klausimas keliamas vėl.
Juo labiau, kad, kaip pastebėjo S.Skvernelis, ES integracija yra gerokai didesnė.
Esą Vyriausybės kompetencijoje esantys klausimai, kurie anksčiau gal būdavo svarstomi kartą per ketvirtį ar dar rečiau, dabar praktiškai užima visą darbotvarkę.
„Tai, natūralu, kad klausimas vis kyla. Ir jis turi kilti ir reikia atsakymo, nes tikrai negali būti taip, kad vienas prezidentas važiuoja. Arba tiesiog gali susidaryti tokia situacija, kad bus sudėtinga, nes atstovauja prezidentas ne savo pozicijai, atstovauja Lietuvos Respublikos pozicijai, kurią formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Kartu S.Skvernelis sakė, kad, jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būtų buvę nuoširdi opozicija praėjusią kadenciją, jie galėjo tą klausimą kelti ir anksčiau.
Veikia paprastas politikos principas
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas akcentavo, kad tokia patinė situacija konservatoriams nėra palanki.
Kuo ilgiau vyksta ginčai, tuo mažiau jie patinka koalicijos partneriams, taip pat opozicijai.
Kaip pastebėjo politologas, tada atrodo, kad čia iš tikrųjų yra kažkoks vos ne ambicijos dalykas.
Viena vertus konservatoriai esą naudojasi tuo, kad G.Nausėda laikomas gerokai silpnesniu vadovu, nei buvo D.Grybauskaitė. Jo patirtis tarptautinėje arenoje yra žymiai mažesnė.
Antra vertus, anot T.Janeliūno, jeigu didėja atotrūkis tarp prezidento ir Vyriausybės, matyt, traukiasi koordinavimo bei derinimo galimybės.
„Ir čia atsiranda gal kai kada įtampos, kad neišgirstos būna tos pozicijos arba nepakankamai efektyviai galbūt perduodami kažkokie interesai. Arba tokių užkulisinių nepasitenkinimų, kurie taip pat galbūt prisideda prie to noro kažką keisti.
O labiausiai tai veikia paprastas politikos principas – jeigu tik yra kažkur galios vakuumas, tikrai atsiras poreikis ir noras tą vakuumą užpildyti, ir kitos jėgos tikrai pamėgins perimti tas galias, jeigu tiktai pajus, kad jos kažkur susvyruoja“, – teigė politologas.
T.Janeliūno teigimu, bet koks prezidento atsitraukimas nuo dabartinės pozicijos, matyt, būtų suprantamas kaip pralaimėjimas.
Esą net ir tie neva kompromisiniai variantai – dalintis atstovavimo mandatą, kiekvieną kartą vis kitaip deleguoti ir spręsti, kas važiuos į EVT – prezidentūros tikrai nebūtų laikoma kompromisu.
„Iš tikrųjų ta tvarka būtų ganėtinai keista. Nė viena iš kitų ES šalių neturi tokios tvarkos, kad kiekvieną kartą vis kitas asmuo atstovautų EVT. Tai šitam variantui taip pat nemanau, kad būtų labai daug pritarimo rasta“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Nė viena iš kitų ES šalių neturi tokios tvarkos, kad kiekvieną kartą vis kitas asmuo atstovautų EVT.
T.Janeliūnas sakė neslepiantis savo pozicijos, kuri, jo žodžiais, yra šiek tiek subjektyvi.
Jis minėjo, kad argumentų galima surasti tiek už vieną, tiek už kitą variantą dėl to, kas EVT turėtų atstovauti Lietuvai.
Politologo nuomone, dabartinė tvarka veikia gerai, yra susiformavusi praktika, kuri nepažeidžia nei Konstitucijos, nei kitų teisės aktų.
„Ir ta praktika neturėtų būti keičiama vardan keitimo. Šiuo atžvilgiu aš manau, kad prezidentas tikrai gali išlaikyti šitą teisę. Jis turi puikius mechanizmus koordinuoti pozicijas tiek su Vyriausybe, tiek su Seimu, jeigu reikia“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Pasak T.Janeliūno, siekis keisti atstovavimą šiuo metu kelia daugiau nereikalingos įtampos, nei būtų realios naudos pakeitus tvarką.
