15min šaltinių duomenimis, STT atlikto analitinės antikorupcinės žvalgybos patikrinimo metu buvo nustatyta naujų atvejų, kai COVID-19 vakcina galimai nepagrįstai paskiepyti asmenys, kurie skiepijimo metu nebuvo susiję darbo santykiais nė su viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ).
Esą keli asmenys galimai nepagrįstai paskiepyti Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose. Tarp šaltinių paminėtų asmenų – V.Kasiulevičiaus sutuoktinė.
Medikas patvirtino, kad jo žmona buvo paskiepyta gruodžio 28 dieną.
„Kadangi ji savanoriavo ir tuo metu ją pakvietė, ji pasiskiepijo. Tas sprendimas buvo neteisingas. (...) Todėl, kad savanoriai buvo masiškai pradėti skiepyti šiek tiek vėliau, po kelių dienų“, – komentavo profesorius.
Medikai nuo COVID-19 pradėti skiepyti gruodžio 27-ąją.
Pirmiausia skiepyti gydymo įstaigų darbuotojai, teikiantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, bei studentai, dalyvaujantys teikiant paslaugas ir kontaktuojantys su koronavirusine infekcija sergančiais pacientais.
Pritarė, kad skiepytųsi
V.Kasiulevičius pasakojo, kad gydymo įstaigoje savanoriavusi sutuoktinė, pakviesta skiepytis nuo koronaviruso, paklausė jo nuomonės.
„Aš pritariau, kad skiepytis reikia, ir pasiskiepijo“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl dabar mano, kad tai buvo klaida, medikas teigė, jog viešojoje nuomonėje niekam nepasiteisinsi.
„Yra taisyklės. Aš į tas taisykles pernelyg nesigilinau, bet puikiai suprantu, kad čia pasiteisinimų jokių nėra. Aš taip suprantu, kokie bus priimti sprendimai, tokie jie bus. Jie bus teisėti“, – pažymėjo V.Kasiulevičius.
Aš į tas taisykles pernelyg nesigilinau, bet puikiai suprantu, kad čia pasiteisinimų jokių nėra.
V.Kasiulevičiaus sutuoktinė pasiskiepijo ir antruoju skiepu.
„Nors ji labai nenorėjo ir svarstė, kaip čia elgtis, aš sakiau, kad jeigu kviečia, eik, dabar jau vis tiek nieko kitaip nebus“, – pasakojo medikas.
Kodėl jo sutuoktinę pakvietė skiepytis anksčiau nei kitus savanorius, ar tai galėjo būti kaip nors susiję su tuo, kad jis dirba Santaros klinikose?
„Ne, ne dėl to. Todėl kad ji tuo metu dirbo ir buvo atsisakiusių žmonių, tad tiesiog bandė surinkti. Tos dvi dienos buvo labai sudėtingos, nes buvo neaišku apsisprendimai dėl vakcinos. Tuo metu dirbantys žmonės visi buvo pakviečiami skiepytis, jei kas atsisakydavo.
Nes tuo metu buvo problemos su rezerviniais sąrašais. Na, tiesiog buvo skambinama ir kviečiama. Kas buvo šalia, tas buvo paskiepytas vietoj atsisakiusių žmonių“, – komentavo V.Kasiulevičius.
Beje, kritikos sulaukė ir jis pats, mat taip pat buvo tarp vienų pirmųjų paskiepytų medikų, nors dirba šeimos gydytoju – esą ne priešakinėse kovos su koronavirusu linijose.
Sausio pabaigoje V.Kasiulevičius pasitraukė iš prezidento ir premjerės sveikatos ekspertų tarybų. Jis paneigė, kad šis žingsnis susijęs su minėta istorija dėl ankstyvo sutuoktinės vakcinavimo.
Pasak jo, šiuo metu dėl to vyksta tyrimas.
VU profesorius pabrėžė, kad reikia skaityti visus teisės aktus.
„Ir nesvarbu, ką kas sako ar siūlo. Tiesiog kitą sykį elgtis kitaip. Bet čia problema gal ir mano paties, kad aš kartais atsainiai vertinu kai kuriuos dalykus. Dabar reikia už tai susimokėti, vat ir viskas“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Tėčio anksčiau laiko neskiepijo
15min šaltinių duomenimis, Santaros klinikose gruodžio pabaigoje galimai nepagrįstai galėjo būti paskiepytas ir kito šios įstaigos šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo tėvas.
Gydytojas tai paneigė – jo tėtis buvo paskiepytas, kai buvo pradėti vakcinuoti to amžiaus grupės žmonės. Jo skiepai esą baigėsi kovo mėnesį.
„Jis nebuvo skiepytas gruodžio 27-ąją. Kadangi mūsų su tėvu vardas ir pavardė yra vienodi, tai netgi STT suklysta, o ne vien tik kas nors dar“, – komentavo V.Morozovas, svarstydamas, kad tai galėjo būti ir klaida dėl eilinių e.sveikatos trikdžių.
Akiratyje – penkios ligoninės
Kaip nurodė STT, atsižvelgdama į skiepijimo COVID-19 vakcina proceso skaidrumo svarbą, tarnyba išanalizavo iki 2021 metų sausio 5 dienos vykdyto skiepijimo koronaviruso vakcina pagrįstumą ir nustatė keletą atvejų, kurių skiepijimo pagrįstumas kelia abejonių, todėl turėtų būti papildomai įvertintas.
STT Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Keblienės teigimu, tokie atvejai buvo nustatyti Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose, Marijampolės ligoninėje, Kretingos ligoninėje ir Jonavos ligoninėje.
„Nustatyti 9 asmenys, kurie nepateko į prioritetines skiepytinų asmenų kategorijas ir kurie nedirbo nė vienoje ASPĮ, taip pat nustatyti 7 paskiepyti asmenys, kurie dirbo ASPĮ, tačiau nepriskirtose prie teikiančių paslaugas COVID-19 ligoniams“, – sakė R.Keblienė.
Pasak jos, apie nustatytus atvejus buvo informuotos asmenis paskiepijusios ASPĮ ir jų dalininkai (Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Marijampolės, Kretingos rajono ir Jonavos rajono savivaldybės).
Informacija apie konkrečius paskiepytus asmenis viešai nėra teikiama.
„Žmogiškas sprendimas“
Kauno klinikose galimi trys nepagrįsto skiepijimo atvejai, kai pirmuoju etapu galimai buvo vakcinuoti įstaigoje nedirbantys asmenys.
Vienas atvejis, kaip aiškina ligoninės vadovybė, yra žmogiškai paaiškinamas ir pateisinamas.
LSMU ligoninės Kauno klinikos Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas sakė, kad sprendimą dėl pastarojo atvejo po itin atidaus įvertinimo jis priėmė pats.
Paskiepyta buvo tam tikrą negalią turinčios profesorės medikės mama, kuri nuolat su ja būna darbe, ją prižiūri ir teikia reikiamą papildomą pagalbą.
„Iš tikrųjų tai yra asmuo, kuris ligoninės veikloje dalyvauja ir dalyvauja teisėtai. Tai yra Neįgaliųjų integracijos įstatymas, kuris sako, kad reikia sudaryti sąlygas neįgaliam asmeniui dirbti, ir yra Darbo kodeksas, kur yra numatyta, kad darbdavys turi užtikrinti papildomą pagalbą, jeigu dirba asmuo, turintis negalią ir jis savarankiškai visų funkcijų atlikti negali.
Tai, sakau, mes čia ir teisiniu pagrindu nagrinėjome, nes, taip, šitas atvejis yra žinomas ir jis buvo, kaip čia pasakyti, sąmoningai daromas. Bet buvo vertinama ir teisinė bazė. Tai teisinė bazė įpareigoja darbdavį užtikrinti sąlygas ir papildomą pagalbą asmeniui, kuris turi negalią. O daktarė tikrai turi labai ryškią ir didelę negalią. Ji be kito asmens vis tiek negalėtų būti“, – akcentavo Š.Mačinskas.
Dėl kitų dviejų galimai nepagrįstai paskiepytų asmenų, Kauno klinikų atstovas sakė patikrinęs, kad iš tiesų jų ligoninės darbuotojų sąraše nėra. Vienas esą universiteto darbuotojas, kitas – buvęs darbuotojas.
Pasak Š.Mačinsko, ligoninėje už skiepijamų asmenų sąrašų teisingą sudarymą ir jų pateikimą administracijai atsakingi profilinių klinikų, tarnybų vadovai, filialų direktoriai.
„Tai va tie padalinių vadovai ir yra parašę paaiškinimus, kokiu pagrindu jie yra įtraukę tuos asmenis į sąrašus. Ir jeigu tai bus neteisėta, jie ir turės atsakyti“, – nurodė Š.Mačinskas ir pridūrė, kad šie paaiškinimai bus pateikti STT ir SAM.
Sutapo pavardės
Jonavos ligoninei laikinai vadovaujantis direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiusis sakė, kad iš STT gauta užklausa dėl vienam asmeniui atliktos vakcinacijos nuo COVID-19 procedūros.
Esmė esą tokia, kad sutapo dviejų – esamos ir buvusios – ligoninės darbuotojų vardas bei pavardė.
„Ir dėl žmogiškos klaidos, kada suvedami tie pacientų duomenys, buvo pažymėta ta darbuotoja, kuri anksčiau buvo dirbusi, bet šiuo metu nedirba. Tai pastebėjo STT, matyt, tikrindama vakcinuojamų asmenų pagrįstumą – ar teisėtai gauna vakciną, pastebėjo šitą žmogiškąją klaidą ir mes buvome įspėti, kad įvyko toks nesusipratimas“, – aiškino V.Kačiusis.
Tačiau jis tikino, kad iš tiesų buvo paskiepyta ne buvusi ligoninės darbuotoja, kuriai skiepas nepriklausė, bet esama, kuri ir turėjo būti vakcinuota nuo COVID-19.
Su Marijampolės ir Kretingos ligoninių vadovais susisiekti nepavyko.
Įtarimai nepareikšti
STT atstovės R.Keblienės teigimu, anksčiau tarnyba dėl nustatymo pažeidimo masiškumo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl VUL Žalgirio klinikos situacijos, kai COVID-19 vakcina galimai buvo paskiepyti asmenys, nepriklausantys nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms.
Įtarimai niekam nėra pareikšti.
„Dėl nustatytų pavienių atvejų Šilalės r. ligoninėje bei UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje STT perdavė informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie SAM, Šilalės rajono savivaldybei ir Šilalės rajono ligoninei“, – sakė R.Keblienė.
-
Nuo COVID-19 paskiepyti sutarčių su Žalgirio klinika neturintys VU dėstytojai, tarp jų – žinomo politiko artimieji
-
SAM aiškinsis situaciją: tarp įtartinai paskiepytų Žalgirio klinikoje – žymaus politiko dukra ir žentas
-
Šilalėje be eilės pasiskiepijęs verslininkas J.Pranckevičius: „Kai gavau pasiūlymą pasiskiepyti, buvau tikras, kad nedarau nusikaltimo“
-
Šilalėje yra ir daugiau be eilės paskiepytų žmonių: tarp jų – nebedirbantis buvęs ligoninės direktorius
-
Šilalėje – sujudimas dėl antro skiepo verslininkams: vienas jų vakcinos teiraujasi per teisininką, bet ligoninė skiepyti bijo
-
Žalgirio klinika neatskleidžia, ar antrąkart nuo COVID-19 vakcinuos dėstytojus, galbūt pažeidusius skiepijimo tvarką
-
Už skiepijimo pažeidimus Šilalės rajone bus skiriamos baudos
-
Tyrimas dėl skiepijimo nuo COVID-19 aplinkybių Žalgirio klinikoje – sustabdytas
