Pernai lapkritį darbą pradėjęs naujos kadencijos Seimas su trumpomis pertraukėlėmis pluša jau ketvirtas mėnuo. Viena eilinė ir dvi neeilinės sesijos buvo itin produktyvios. Per pirmąją, mėnesį ir šešias dienas trukusią sesiją, kurios posėdžiai neretai užsitęsdavo per naktis, priimti 126 įstatymai. Netrukus kai kuriuos jų teko taisyti. Seimo tinklalapyje pateikti duomenys liudija, kad per šį trijų mėnesių laikotarpį frakcijų bei parlamentarų aktyvumas, darbštumas ir entuziazmas buvo skirtingi. Kovo 10-ąją Seimas susirinko į eilinę pavasario sesiją, jos metu planuojama apsvarstyti apie 300 įvairių projektų.
Daugiausia tylenių – šeši – TPP frakcijoje: Ligitas Kernagis, Donalda Meiželytė, Antanas Nedzinskas, Arūnė Stirblytė, Zita Užlytė, Inga Valinskienė.
Dokumentų krūvos
Didžiausia Seimo valdančiosios koalicijos frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per tris mėnesius pateikė 583 įvairius dokumentus, tarp jų – 131 įstatymo projektą. Didžiausia opozicinė Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija taip pat nesnaudė – jos sąskaitoje yra 329 dokumentai (67 įstatymų projektai). Aktyvumu pasižymėjo politikos naujokė –Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija, ji pateikė 208 dokumentus (tarp jų įstatymų projektų nėra, tik vienas nutarimo projektas).
Entuziazmu netryško Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, pateikusi 47 dokumentus (5 įstatymų projektai).
Pagal pateiktų dokumentų skaičių vienam frakcijos nariui pirmauja „darbiečiai“. Kiekvienas iš dešimties Darbo partijos (DP) frakcijos narių pateikė vidutiniškai po 17 dokumentų. Tuo metu vienas Liberalų sąjūdžio (LS) ir TS-LKD frakcijų narys pateikė maždaug po 13 dokumentų, LSDP – 12, TPP – 11, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ – 6, LiCS – 5.
Iškalbingiausi – socdemai
Per tris praėjusias sesijas parlamentarai viešai kalbėjo 3795 kartus. Aktyviausių kalbėtojų penketuke – trys socialdemokratai ir du „darbiečiai“. Nepralenkiamas tarp oratorių – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, posėdžių salėje įvairiomis progomis kalbėjęs 246 kartus. Jam ant kulnų mina frakcijos kolegos Juozas Olekas, pasisakęs 183 kartus, bei Algirdas Sysas – 166. DP frakcijos nariai Kęstutis Daukšys ir Loreta Graužinienė kalbėjo po 130 kartų. Kiek mažiau „iškalbingi“ buvo „tvarkiečiai“ Egidijus Klumbys ir Petras Gražulis, kuriems žodis buvo suteiktas per šimtą kartų. Aktyviausias iš valdančiųjų – TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kalbėjęs 111 kartų.
Keturiolika parlamentarų per tris mėnesius apskritai Seimo salėje nėra pravėrę burnos. Daugiausia tylenių – šeši – TPP frakcijoje: Ligitas Kernagis, Donalda Meiželytė, Antanas Nedzinskas, Arūnė Stirblytė, Zita Užlytė, Inga Valinskienė. Nė karto viešai nekalbėjo trys „tvarkiečiai“, du liberalcentristai ir po vieną kitų frakcijų atstovą. Vieną kartą išdrįso pareikšti nuomonę devyni parlamentarai, penki iš jų – „prisikėliečiai“.
 |
| Irmanto Gelūno/15 min nuotr./Inga Valinskienė |
Sąmoninga taktika
TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius, aiškindamas, kodėl jo kolegos dažniausiai tyli, teigė, kad netuščiažodžiauti – sąmoningai pasirinkta taktika, kurios bus laikomasi ir ateityje. „Mes dirbame komitetuose, frakcijoje“, – LŽ sakė L.Dinius. Jo teigimu, net aiškiai išdiskutuotos ir suformuluotos pozicijos demonstruoti viešai frakcija nemato reikalo. „Tie Seimo klounai, kurie per posėdį tais pačiais sakiniais kalba po šimtą kartų, nieko konstruktyvaus nesiūlo, siekia tik pasipuikuoti“, – įsitikinęs L.Dinius.
LSDP frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis teigė, kad kalbėti – sudėtinė kasdienio politikų darbo dalis. „Negalima parengti gero įstatymo projekto visiškai nieko neaiškinant posėdžių salėje. Tiesiog privalu pateikti savo motyvus, galų gale ir emocijos kartais nemažai lemia. Džiaugiuosi, kad mūsų frakcijoje yra keli labai aktyvūs nariai“, – sakė seniūnas. Jo tikinimu, opozicijos priedermė drąsiai kritikuoti visus netikusius valdančiųjų sumanymus.
