Tarpiniai tyrimo apie COVID-19 duomenys: lietuviai smarkiai nesijaudina, bet stipriai nepasitiki valdžia

„Europos Sąjungoje, aiškiai matyti, kad labiausiai žmonės nerimauja dėl ekonomikos, tuomet seka rizika papulti į ligoninę arba mirti dėl viruso, susirgti, o tuomet – su darbu susiję rūpesčiai. Mažiausiai rūpesčių europiečiams kelia negalėjimas dalyvauti religinėse apeigose ir informacijos trūkumas. Informacijos tikrai netrūksta“, – teigė mokslininkas.

Be to, pasak V.Noreikos, europiečiai labiausiai pasitiki savo šalies sveikatos sistema ir Pasaulio sveikatos organizacija, tačiau savo šalių Vyriausybėmis ir parlamentais pasitiki mažiausiai.

„Europoje labiausiai vyriausybe pasitikima Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje – Šiaurės šalyse. Čia gana netikėta, nes Švedija ketvirtoje vietoje, o joje taikytos kitokios priemonės nei daugumoje valstybių.

Mažiausiai savo šalies valdžia pasitiki Vengrijos, Lenkijos ir Bulgarijos gyventojai. Lietuvoje pasitikėjimas Vyriausybe taip pat menkas, ji priklausytų šiai Vidurio Europos šalių grupei“, – 15min teigė mokslininkas.

15min montažas/Valdas Noreika

Visgi pagal kitus rodiklius – patiriamą stresą, nerimą ir baimes, Lietuvos gyventojai išliko palyginti ramūs.

„Lietuvoje patiriamas stresas – vienas mažiausių. Šiaip pagal psichologinę būseną Lietuvą galėtume priskirti Šiaurės šalių blokui, kuriose stresas santykinai mažas, o pasitikėjimas valdžia aukštas. Tačiau žmonės Lietuvoje nepatenkinti Vyriausybės darbu ir kaip ji tvarkosi su pandemija. Yra toks neatitikimas. Čia gal atsiskleidžia nuolatinė nepasitikėjimo politikais problema, kuri pandemijos metu dar labiau atsispindi“, – kalbėjo tyrėjas.

Ispanai ir prancūzai labiau nerimauja dėl kitų, o ne savęs

Pasak jo, tai, kad Lietuvoje žmonės santykinai gerai jaučiasi, pozityviai nustebino. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad nors sava valdžia nepasitiki, Lietuvos gyventojai gana gerai vertina Pasaulio sveikatos organizacijos darbą.

Blogiausiai Pasaulio sveikatos organizaciją vertina Taivanas, kas, anot mokslininko, yra paaiškinama politiniais nesutarimais.

Lietuvoje patiriamas stresas – vienas mažiausių. Šiaip pagal psichologinę būseną Lietuvą galėtume priskirti Šiaurės šalių blokui.

V.Noreikos teigimu, apskritai mažiausiai dėl pandemijos nerimauja Taivano, Malaizijos ir Danijos gyventojai, o labiausiai Turkijos, Brazilijos, Filipinų ir Japonijos piliečiai.

„Didžiausias stresas dėl koronaviruso patiriamas Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, rodo pirminiai tyrimo duomenys. Paaiškėjo, kad nebūtinai koreliuoja pandemijos valdymas šalyje ir gyventojų nuotaikos.

Kas nustebino, kai klausėme, ar žmonės labiau sunerimę dėl situacijos savo šalyje, ar kitose, tai Suomijoje labiau žmonės buvo susirūpinę dėl savo šalies, o Prancūzijoje ir Ispanijoje didesnis susirūpinimas jaučiamas dėl kitų šalių, nors būtent tose valstybėse situacija buvo sudėtingesnė. Rūpesnis nebūtinai atspindi realią situaciją, turbūt tai lemia kultūriniai dalykai“, – teigė mokslininkas.

Be to, jis pastebėjo, kad streso lygis visoje Europoje nuo balandžio mėnesio vidurio ėmė smarkiai mažėti.

Vilnius sušvelnėjus karantinui

+30

Lietuvoje dėl ekonomikos vienodai jaudinasi ir vyrai, ir moterys

O kas nerimauja labiau? Vyrai ar moterys? Ir dėl ko – ekonomikos ar sveikatos – jaudinamasi labiau?

Mokslininko teigimu, pirmieji rezultatai rodo, kad Europoje dėl ekonominės situacijos labiau nerimauja vyrai, o dėl sveikatos – moterys. Tačiau yra išimčių.

„Štai Maltoje dėl ekonomikos ir finansų labiau nerimauja moterys, o Slovėnijoje vyrai. Lietuvoje rodikliai panašūs – vienodai nerimauja tiek vyrai, tiek moterys.

Dėl sveikatos moterys patiria daug daugiau streso Latvijoje, o Slovėnijoje – vyrai. Lietuvoje moterys dėl sveikatos taip pat nerimauja labiau nei vyrai. Kita vertus, apklausoje Lietuvoje ir dalyvavo daugiau moterų nei vyrų. Maždaug 75 proc. atsakiusiųjų yra moterys ir tai gana įprasta, vyrus dažnai į tokius tyrimus sunkiau įtraukti“, – pasakojo pašnekovas.

Iki šiol tyrime sudalyvavo apie 160 tūkst. dalyvių, iš jų daugiau nei 8 tūkst. dalyvių – Lietuvos gyventojai.

„Lietuva pagal aktyvumą penktoje vietoje iš visų šalių. Taigi rezultatas čia bus gana reprezentatyvus. Kaip ir kitų Europos valstybių“, – aiškino mokslininkas.

Pasak jo, apmaudu, bet tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, JAV, Rusija, gyventojai apklausoje dalyvavo ganėtinai vangiai.

„Ten duomenų yra, bet nepakankamai, kad reprezentatyviai atsispindėtų situacija šalyse“, – teigė V.Noreika.

Daugiausia duomenų iš Lietuvos gauta balandžio pradžioje. Gausiausiai apklausą pildė 30-35 metų amžiaus žmonės.

15min jau skelbė, kad šis tyrimas pradėtas balandį, kai tūkstančiai pasaulio mokslininkų nusprendė ištirti, kaip koronavirusas pakeitė žmonių gyvenimą pusšimtyje pasaulio valstybių.

Susivieniję jie apklausą sukūrė ir į dešimtis kalbų išvertė vos per savaitę. Procese dalyvavo ir Lietuvos duomenis tirs bei vertins ir du lietuviai Kembridžo universiteto mokslininkas Valdas Noreika ir Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete dirbantis Vilius Dranseika. Tyrimas nėra baigtas. Dalyvauti tyrime galite ČIA.