Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), atstovaujančio Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (ENNSC), bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. Europos Sąjungoje buvo ne mažiau kaip 5 141 mirtis dėl perdozavimo (3 proc. daugiau nei 2018-aisiais). Nuo 2012 m. bendras mirčių nuo perdozavimo skaičius didėjo praktiškai visose amžiaus grupėse. 76 proc. mirčių siejamos su opioidais, kurie dažnai vartojami kartu su kitomis medžiagomis. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais užregistruotos 47 mirtys, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu ir daugiau nei pusė iš jų (26) buvo užfiksuotos Vilniaus mieste. Nors pastaruoju metu Lietuvoje mirtingumas dėl šių priežasčių kiek mažėja, specialistų teigimu, tokių mirčių skaičius vis dar gerokai per aukštas.
„Europoje opioidų vartotojų mirties tikimybė yra 5–10 kartų didesnė už to paties amžiaus ir tos pačios lyties jų bendraamžių, nevartojančių jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mirties tikimybę. Todėl ypač svarbu mažinti opioidų vartotojų mirtingumą dėl perdozavimo. Dėl perdozavimo mirę asmenys nėra tik statistika – tai visuomenės dalis, kolegos, šeimos nariai ir giminaičiai. Svarbu paminėti ir tai, kad su narkotikų vartojimu yra susijusios kitos neigiamos pasekmės, tokios kaip infekcijos, nelaimingi atsitikimai ar smurtas. Deja, bet su narkotikų vartojimu susijusios problemos gali paveikti ir tuos, kurie jų nevartoja“, – teigia NTAKD direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologės Mildos Okaitės, viena priežasčių, kodėl narkotines medžiagas vartojantys asmenys nesikreipia pagalbos – visuomenėje vyraujantis narkotines medžiagas vartojančių asmenų stigmatizavimas: „Pripažinti problemą ir kreiptis į specialistus pačiam žmogui dažnai būna gėda, tad net ir artimiesiems tampa sudėtinga pastebėti problemą ir į tai sureaguoti laiku. Kad narkotines medžiagas vartojantis žmogus kreiptųsi pagalbos ir ją gautų kaip įmanoma greičiau, ypač svarbus artimųjų atidumas ir neabejingumas. Prieš kalbėdami su artimuoju išanalizuokite situaciją, pagalvokite apie tai, ką norite pasakyti. Pokalbiui pasirinkite ramią aplinką be pašalinių trikdžių. Svarbiausia – ne smerkti, o parodyti, kad jums rūpi ir kad esate pasiruošę išgirsti nekaltindami“.
Psichologė rekomenduoja su artimuoju kalbėti apie tai, kaip narkotinių medžiagų vartojimas veikia jo gyvenimą, išsiaiškinti vartojimo priežastis ir ar žmogus nori keisti elgesį bei kokia pagalba jam būtų reikalinga.
„Aptarkite, kaip šioje situacijoje jam galite padėti būtent Jūs: ar reikalingas emocinis palaikymas, pagalba, randant reikiamą gydymą, palydint pas specialistą ir pan. Jei žmogus nenori mažinti arba nustoti vartoti narkotines medžiagas, Jūs negalite jo priversti to padaryti. Svarbu suprasti, kad Jūs nesate kalti ar atsakingi už tokį artimojo sprendimą. Susilaikykite nuo kaltinimų, pamokslavimo, bandymų kontroliuoti jo elgesį. Geriausia, ką galite padaryti tokiu atveju – pasistengti ir toliau palaikyti gerą santykį su šiuo žmogumi, nes tai gali pozityviai paveikti jį vėliau, kai galbūt jis jau bus pasiruošęs keisti savo elgesį“, – prideda specialistė.
Anot M.Okaitės, išsigydyti priklausomybę narkotinėms medžiagoms norintis asmuo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigos psichikos sveikatos centrą, kuriame specialistas, įvertinęs asmens būklę, gali jį nusiųsti į kitas įstaigas, teikiančias socialinę, psichologinę, medikamentinę pagalbą ar reabilitacijos paslaugas.
NTAKD direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas pabrėžė, kad siekiant sumažinti mirčių dėl perdozavimo skaičių Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, vykdoma naloksono išdavimo programa, taikomas pakaitinis gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais bei kitos žalos mažinimo programos.
