Kompanija „Deloitte“, kurioje lietuvis dirba finansų vadybininku, bendradarbiauja su pasaulinio lygio finansų specialistais. Audito, konsultacijų, finansų patarimų, rizikos valdymo, mokesčių ir kitais klausimais įmonės darbuotojai kartu su D.Šilenskiu padeda didžiausioms visų kontinentų kompanijoms.
– Kaip jaučiatės dirbdamas vienoje iš didžiausių finansinių įmonių pasaulyje?
– Profesine prasme jaučiuosi puikiai dėl įmonės ypatumų. Visų pirma, siūlome labai didelį paslaugų asortimentą, esu apsuptas labai įdomių ir skirtingų žmonių. Mano komandoje apie 70 procentų kolegų sudaro ne britai. Tad kiekvieną dieną turiu progą išmokti kažką naujo bei pasisemti žinių iš įvairių specialistų.
Antras dalykas – kompanijos ištekliai. Bendradarbiaujame su geriausiais rinkos analitikais, informacijos priemonių bei techniniais specialistais. Bet turbūt svarbiausias faktorius – požiūris į darbuotoją.
Nedaug kompanijų siūlo tokias puikias galimybes atostogų, lankstaus darbo ir kitokios paramos prasme. Mes visi jaučiamės suprasti, galime paprašyti ir gauti pagalbos, džiaugiamės kitų sėkme ir pasiekimais, bei išliekame pagarbūs vieni kitų atžvilgiu. Tai turbūt svarbiausia kiekvienoje gerai dirbančioje komandoje.
Žinoma, kai tik pradėjau dirbti, vien pats faktas, jog dirbu tokioje kompanijoje suteikė daug pasitikėjimo savimi, tačiau bėgant laikui supratau, kad kompanijos vardas bei dydis nėra svarbiausi dalykai. Svarbiausia – žmonės, nuolatinis tobulėjimas, bei nuveikti darbai.
– Šiuo metu svaro sterlingų kursas – smukęs. Kalbama, kad prie to prisidėjo Londono meras Borisas Johnsonas, agituojantis už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES. Kaip manote, kodėl iš tikro ši valiuta nuvertėjo ir ar tai truks ilgai?
– Svaras dolerio atžvilgiu krenta jau ilgiau nei metus. Panaši tendencija pastebima ir euro atžvilgiu nuo 2015-ųjų pabaigos. Tad pastarųjų savaičių įvykiai turėtų būti vertinami iš ilgalaikės perspektyvos.
Manau, jog svarbiausiais faktoriais išlieka ekonominiai valstybės ir globalūs rodikliai, tad ten ir reikėtų pradėti ieškoti atsakymų dėl nuoseklaus svaro kritimo iki šiol bei ateities perspektyvų šiai valiutai.
Dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos jau kurį laiką investuotojai jaučia įtampą. Esant tokiai didelei potencialiai rizikai net ir vieno žmogaus pareiškimai gali turėti tam tikros įtakos trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau nemanau, jog tai buvo vien Boriso Johnsono įtaka, nors tai ir prisidėjo prie prastos valiutų rinkų „nuotaikos“.
Didžiosios Britanijos ekonomikos stiprumas bei valiutos kursas kitų valiutų atžvilgiu labai stipriai priklausys nuo referendumo rezultatų, nes tai turės tiesioginės neigiamos įtakos šalies ekonomikai „Brexit“ atveju.
Manau, kad Didžiosios Britanijos ekonomikos stiprumas bei valiutos kursas kitų valiutų atžvilgiu labai stipriai priklausys nuo referendumo rezultatų, nes tai turės tiesioginės neigiamos įtakos šalies ekonomikai „Brexit“ atveju.
– Ką manote apie Didžiosios Britanijos gautas lengvatas Europos Sąjungoje bei kurią pusę palaikysite per referendumą?
– Suvereniteto atžvilgiu, vien faktas, kad tarp narių atsirado dvi kategorijos – narės, siekiančios artimiau integruotis į ES, ir narė, kuri nėra tos integracjos dalis, turi svarbią politinę reikšmę.
Taip pat D.Cameronas išsiderėjo „raudonąją kortelę“ – naują galią, kuria 55 proc. ES narių bendru susitarimu galės vetuoti Europos Komisijos pasiūlymus. Nesu tikras, kiek tai bus naudojama praktikoje. Kiek žinau, daug silpnesnė „geltona kortelė“ iki šiol buvo panaudota tik du kartus.
Premjeras pasiekė, kad ES piliečiai gautų mokesčių kreditus ir vaikų pašalpas tik pragyvenę ir pradirbę Britanijoje ketverius metus. Šiuo metu į šalį naujai atvykę ES piliečiai negauna bedarbio pašalpos pirmuosius tris mėnesius po atvykimo.
Suprantu, kodėl britai taiko šias taisykles – čia tikrai yra žmonių, kurie naudojasi valstybės suteikiamomis lengvatomis niekuo neprisidėdami patys. Tačiau neaišku, ar šie pakeitimai sustabdys ES piliečių srautą, yra nuomonių, kad migracija į Didžiąją Britaniją vyksta ne tik dėl pašalpų, bet ir dėl daugybės kitų priežasčių.
Tokiu metu Europos valstybėms reikia laikytis kartu.
Manau, kad šie susitarimai nepakeitė Britanijos ir ES santykių iš esmės, bet ES to niekada ir nesiūlė. Britanija gavo keletą nuolaidų, kurios turės svarbios įtakos šiems santykiams ir manau, tai turėtų būti pakankama paskata britams balsuoti už Britanijos likimą ES.
Manau, kad ir Britanijai, ir visai Europai bus geriau, jeigu šalis liks ES. Šiuo metu Europa susiduria su iššūkiais, kuriuos kuo greičiau reikia spręsti: Europa sunkiai susitvarko su į ją plūstančiais migrantais. Lenkijoje ir Vengrijoje teismams ir laisvai žurnalistikai kilo grėsmė. Euras vis dar išgyvena krizę ir situacija gali dar labiau suprastėti, jeigu Graikijai šiais metais vėl prireiks finansinės pagalbos. Tokiu metu Europos valstybėms reikia laikytis kartu.
„Brexit“ atveju, manau, iškiltų didelė grėsmė šalies finansiniam stabilumui dėl nežinios, kuri laukia išstojus. Tikėtina, kad vartotojų ir verslo pasitikėjimas valstybe ir jos finansiniu stabilumu sumažėtų, būtų gaunama mažiau investicijų.
– Sparčiai kylate karjeros laiptais toje pačioje kompanijoje. Kokias aukščiausias pareigas svajojate užimti?
– Šiuo metu įmonėje užimu vadybininko pareigas, kur teks praleisti dar bent porą/trejetą metų. Ar liksiu taip ilgai, priklausys nuo to, ar nuspręsiu ir toliau karjeros siekti dabartinėje įmonėje.
Šiuo metu aš savo ateitį sieju su verslu ir dabartinis mano tikslas – esamoje pozicijoje įgauti naujų vadybinių įgūdžių. Apskritai manau, jog daug daugiau nuveiksiu ateityje kurdamas kažką naujo, nei eidamas kitų pramintu keliu.
Kol kas taip pat siekiu antros, finansų analitiko, kvalifikacijos. Kai pabaigsiu šiuos mokslus ir pamatysiu, jog kita kompanija man gali daugiau pasiūlyti, tuomet ir svarstysiu kitas galimybes. Niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas, kokius žmones sutiksi ir su kokiomis galimybėmis susidursi. Tai gali labai kardinaliai ir greitai pakeisti žmogaus ateities planus.
– Įvairiose srityse gausu daug pasiekusių lietuvių, kodėl, jūsų nuomone, sportininkai ar technologijų kūrėjai sulaukia daugiau dėmesio nei ekonomistai?
– Manau, kad šis teiginys gali būti pritaikytas ne tik Lietuvos sportininkams, kūrėjams ar ekonomistams. Visame pasaulyje plačiajai visuomenei daug įdomesni garsių sportininkų, kultūros veikėjų ar technologijų kūrėjų pasiekimai.
Ekonomika ar finansai žmonėms dažnai asocijuojasi su negatyviom emocijom, ypač šiais pokriziniais laikais.
Jie labiau apčiuopiami ir lengviau suprantami nei ekonomistų ar finansininkų laimėjimai. Taip pat manau, jog jų nešama nauda materializuojasi daug greičiau, ypač kalbant apie technologijas, kurios yra šio amžiaus ir ateities variklis.
Sportas žmonėms suteikia puikių emocijų bei padeda pabėgti nuo kasdienybės ir pasijusti kažko didelio ir pozityvaus dalimi. Tuo tarpu, ekonomika ar finansai žmonėms dažnai asocijuojasi su negatyviom emocijom, ypač šiais pokriziniais laikais. Dažnai tos neigiamos emocijos glaudžiai susijusios su faktu, jog daugybė žmonių daugiausiai sužino iš populiariosios žiniasklaidos, kuri dažnai suteikia neigiamą ir politizuotą atspalvį viskam, kas susiję su finansais, pamiršdama jų naudą ir svarbą kapitalistinėje visuomenėje. Prie to prisideda ir tai, kad daug pasiekę, aukštas bei gerai apmokamas pareigas užimantys žmonės vertina savo privatumą ir viešumoje nekalba apie savo pasiekimus.
– Jūsų darbas – sunkus ir atsakingas, kas suviliojo pasirinkti būtent šią kryptį?
– Nuo pat mokyklos laikų domėjausi verslu bei ekonomika. Didelės įtakos mano pirmiesiems sprendimams turėjo tėtis, kuris buvo puikus diplomatas, verslininkas. Tad po mokyklos nusprendžiau sekti jo pėdomis. Tam didelės įtakos turėjo ir mano įgūdžiai tiksliuosiuose moksluose bei susidomėjimas socialiniais visuomenės aspektais.
Darbo sunkumas ir atsakomybė neatbaidė manęs nuo karjeros finansų srityje. Nors darbas tikrai sunkus, jis taip pat nepaprastai įdomus. Kasdien susiduriu su naujais iššūkiais, turiu ieškoti naujų sprendimų bei dažnai bendrauju su aukštos kvalifikacijos finansų specialistais, verslininkais ar įmonių valdytojais.
Jaunesni specialistai Lietuvoje gali pasigirti platesne praktika ir bendromis žiniomis jau per pirmus kelis karjeros metus.
Už tai man atlyginama puikiomis žiniomis, vertingais kontaktais, bei nuostabiu laimėjimo pojūčiu, kuomet po sėkmingo projekto gauni puikius atsiliepimus ir prisidedi prie svarbių klientų verslo ir investicijų sprendimų.
– Kaip manote, ar Lietuvoje jums būtų pakankamai galimybių siekti karjeros savo srityje?
– Manau, kad Lietuvoje tikrai puikios sąlygos siekti karjeros, nors finansinių paslaugų rinka yra daug kartų mažesnė. Šį skirtumą galima vertinti tiek pozityviai, tiek negatyviai. Manau, jog jaunesni specialistai Lietuvoje gali pasigirti platesne praktika ir bendromis žiniomis jau per pirmus kelis karjeros metus, kadangi jiems tenka atlikti daug įvairesnes užduotis. Tačiau tuo pačiu tai gali reikšti mažesnę specializaciją konkrečioje finansų srityje.
Nesu detaliai susipažinęs su Lietuvos finansinių paslaugų rinka. Tačiau manau, jog dėl mažo Lietuvos/kitų Baltijos šalių rinkos ir įmonių dydžio klientų mokumas yra mažesnis, o konkurencija tarp šių paslaugų tiekėjų gan didelė. Tad ir gerą karjerą susikurti gali būti sunkiau nei užsienyje. Manau, jog labai svarbu suvokti rinkų skirtumą ir apgalvoti, kaip galima išnaudoti savo įgūdžius bei atrasti tinkamas nišas.
Manau, kad aktyvūs ir iniciatyvą rodantys žmonės Lietuvoje tikrai pasiekia daug. Sėkmingiausiais tampa tie, kurie nuolatos ieško naujų galimybių bei prisitaiko prie nuolat besikeičiančios jaunos šalies verslo atmosferos.
