Į Panevėžio Mokslo ir technologijų parką nuo pat ryto susirinkusius Panevėžio verslininkus, švietimo ir savivaldybės atstovus pasveikino ne tik miesto meras Rytis Račkauskas, bet ir robotas Pepper, renginio vedėjo šmaikščiai pristatytas kaip Dr. Pepper. Ir ne tik pasveikino, bet ir dėkojo kalbėjusiems bei uždavinėjo klausimus. Nors klausimai buvo įrašyti iš anksto, tai neapsaugojo roboto nuo konferencijos dalyvių pokštų apie tai, kad šis tuoj atims jų darbo vietas.
Tačiau, nepaisant vieno kito pokšto, konferencijoje vyravo rimta atmosfera. Jos dalyviai, daugiausia pramonės ir logistikos bendrovių atstovai, susidomėję klausėsi ne tik lietuvių pranešėjų, bet ir iš užsienio pakviestų garbingų kalbėtojų – visame pasaulyje dėl savo robotikos įmonių garsėjančios Odensės atstovo, „Investuok Odensėje“ vadovo Joosto Nijhoffo bei Suomijos techninių tyrimų centro atstovo Ali Mohammado.
J.Nijhoffas patarė Panevėžio savivaldybei įsiklausyti į miesto įmonių poreikius, o ne klausytis pavienių entuziastų, kaip gražiai šie bekalbėtų.
J.Nijhoffas su Panevėžiu dalinosi Odensės sėkmės istorija. Prieš penkerius metus duris užvėrus miesto krovininių laivų statyklai, Odensė, istoriškai pramoninis miestas, susidūrė su aukšta bedarbyste. Kadangi Danija yra aukštų atlyginimų šalis, pasakojo J.Nijhoffas, pritraukti čia naujų didelių pramonės gamintojų buvo sunkiai įmanoma dėl didelių darbo jėgos kaštų.
Tačiau ryžtingi Odensės miesto valdžios atstovų sprendimai robotikos srityje padėjo miestui įveikti 2008-09 m. krizės sukeltus ekonominius sunkumus. Anot svečio iš Odensės, ryžtas keistis ir aiškiai apibrėžti tikslai yra svarbiausi veiksniai siekiant pokyčių.
Odensei skyrus didelį dėmesį infrastruktūros kūrimui, o savivaldybei, švietimo institucijoms ir verslui sėkmingai bendradarbiaujant, miestas pamažu tapu ne tik Danijos, bet ir europinio lygio robotikos centru. Dabar robotikos verslai mieste samdo beveik 3 tūkst. darbuotojų.
J.Nijhoffas patarė Panevėžio savivaldybei įsiklausyti į miesto įmonių poreikius, o ne klausytis pavienių entuziastų, kaip gražiai šie bekalbėtų. Pasak jo, būtent verslas geriausiai žino, ko jam reikia. Be to, jis patarė nepamiršti, kad bet kokia moderni technologija vis dėlto yra niekas be ją valdančio žmogaus. Panašiomis mintimis dalinosi ir vėliau kalbėjęs A.Mohammadas, taip pat akcentavęs bendro savivaldybės ir verslo darbo būtinybę.
Vėliau vykusioje diskusijoje, be kalbėtojų, taip pat dalyvavo UAB „Devold“ gamybos ir logistikos direktorius Bjarne Moelleris, „Schmitz Carbobull Baltics“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas.
Vilnos drabužius gaminanti Norvegijos bendrovė „Devold“ Panevėžyje yra atidariusi fabriką. Diskusijos metu B.Moelleris sakė, kad bendrovė nori plėsti veiklą Panevėžyje, bet susiduria su darbo jėgos trūkumu.
„Tai turime kompensuoti naudodami robotus. Tačiau taip pat mums reikia ir protingų žmonių, kurie mokėtų su robotais elgtis“, – sakė B.Moelleris. Jo manymu, bendrovės turėtų ne tik laukti, kol švietimo sistema paruoš tinkamai robotus prižiūrėti mokančius žmones, bet į tai investuoti ir pačios, bendradarbiaudamos su universitetais, priimdamos studentus praktikos programoms.
„Gal jie iš karto nepadarys visko teisingai, bet supras, ko reikia verslui, ir labiau į tai kreips dėmesį studijuodami“, – sakė B.Moelleris.
Pasak B.Moellerio, daug bendrovių padaro klaidą, nutarusios investuoti į modernias technologijas, bet prieš tai neišmokusios kaip reikiant jomis naudotis. „Devold“ vadovas taip pat teigė pastebėjęs, kad įsigyjant robotus pasiūla ne visada atitinka paklausą, o rasti robotą, kuris visiškai atitinka bendrovės poreikius, – sunku. Todėl į robotiką bendrovė investuoja pati.
Atsakydamas į dažnai visuomenėje girdimus nuogąstavimus, jog robotai iš žmonių atims darbo vietas, „Devolt” atstovas B.Mølleris teigė, jog esti nemažai darbų, kurie ergonomiškai tiesiog nėra pritaikyti atlikti žmogui, todėl čia robotai ir tampa sprendimu. Tačiau, pasak jo, kompanijos tikrai neturėtų siekti kuo labiau robotizuotis, neturėdamos aiškaus robotikos technologijų panaudojimo plano.
R.Petrauskas diskusijos metu pažymėjo, kad robotika pati savaime bendrovėms nėra tikslas. Tačiau jos nori būti produktyvesnės ir efektyvesnės, ir robotai gali padėti.
„Gerai, kad Panevėžys nori nusistatyti aiškią kryptį. Be krypties yra sunku. Kaip šalys, taip ir miestai turi žinoti, kur eina, turėti viziją, strategiją. Jei Panevėžys tiki šia strategija, kodėl gi neinvestavus 1 procento savivaldybės biudžeto į infrastruktūrą, ugdymo programas, konferencijas ir panašiai? Būkime drąsūs ir padarykime tai“, – sakė R.Petrauskas.
Gerai, kad Panevėžys nori nusistatyti aiškią kryptį. Be krypties yra sunku.
Premjero patarėjas L.Savickas savo ruožtu sveikino Panevėžio iniciatyvumą, bet ir kėlė klausimą, kodėl būtent robotika. Pasak jo, miestas, jei nori tikėtis valstybinės paramos viena ar kita forma, turi gerai pagrįsti savo pasirinkimus, parodyti veikiantį pavyzdį ir sprendimus, kurie leistų atsirasti panašiems pavyzdžiams.
„Anksčiau viešajame sektoriuje dažnai vyravo požiūris: duokite mums pinigų, o mes jau tada kursime idėjas. Tačiau mes norime tokį požiūrį apsukti. Pirmiausia turi būti aiškiai išplėtota idėja ir parodyta jos nauda“, – sakė L.Savickas.
J.Nijhoffas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė, norėdama išlaikyti jaunimą mieste, turi koncentruotis ne tik į darbo vietų kūrimą, bet ir investuoti į infrastruktūrą bei kultūrą. Jis pateikė pavyzdį, kaip Odensėje užsidarius laivų statyklai savivaldybė priėmė sprendimą jos vietoje ne leisti statyti namus, o atiduoti erdvę žmonėms, sukuriant viešąjį parką. „Investicijos į robotiką yra gerai, bet vien jos stebuklo nesukurs“, – teigė J.Nijhoffas.
