Esmine to priežastimi tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo pripažįstama, jog sovietų vykdyti veiksmai prieš Lietuvos partizanus gali būti prilyginti genocidui, ir šio sprendimo suformuota doktrina.
Mykolo Romerio universitete (MRU) surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Dveji metai po Drėlingo bylos: pokyčiai ir perspektyvos“ susirinkę pasaulinio lygio mokslininkai aptarė prieš dvejus metus, 2019 m. rugsėjo 10 dieną, EŽTT užbaigto teisminio proceso rezultatus ir jų įtaką.
Tuomet įsigaliojusiu teismo sprendimu pripažinta, jog partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kankinimus ir nužudymą galima laikyti prieš lietuvių tautą nukreipto genocido politikos dalimi. Ir tokiu būdu sukurtas išskirtinis precedentas, vertinant sovietų padarytus nusikaltimus.
Konferencijoje dalyvavusio Estijos generalinio prokuroro Andres Parmas teigimu, tai, kad okupacijos metu sovietų vykdyti nusikaltimai tarptautinėje teisėje pagaliau prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmonijai ir net genocidui – ilgus metus trukusio bendro Baltijos šalių pastangų rezultatas.
„Visuotinai pripažintas genocido apibrėžimas iki šiol apėmė keturias saugomas grupes: etnines, nacionalines, religines ir rasines. Tai, kad tarp šių grupių nėra politinių grupių, pirmiausia yra Sovietų Sąjungos nuopelnas. Ši imperija dešimtmečius persekiojo ir naikino ištisas gyventojų grupes, tačiau iki šiol išvengė griežto teisinio vertinimo. Baltijos šalių pastangų dėka, tarptautinės bendruomenės požiūrį pagaliau pavyksta keisti," – teigė A.Parmas.
Konferencijoje su minėtu EŽTT sprendimu susijusius aktualius klausimus nagrinėjo teisės, istorijos ir genocido studijų mokslininkai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Italijos ir Lietuvos.
Buvusio Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko prof. Dainius Žalimo tvirtinimu, minėtas EŽTT sprendimas reiškia požiūrio į sovietų nusikaltimus prieš partizanus, kaip ir sovietų nusikaltimų vertinimo apskritai, tarptautiniu lygiu kaitą po ankstesnio teismo sprendimo „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ byloje.
Anot D.Žalimo, prie tokios Lietuvai ir kitoms du okupacinius režimus patyrusioms šalims naudingos EŽTT jurisprudencijos kaitos prisidėjo Lietuvos teismai, pirmiausia Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas, po kurio ordinariniai teismai taisė savo praktikos genocido bylose trūkumus.
„Konkrečiai, apžvelgęs sovietų įvykdytų tarptautinių nusikaltimų kontekstą, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad partizanai gali būti laikomi reikšminga nacionalinės grupės dalimi, todėl jei įrodomas ketinimas šią dalį sunaikinti, jų naikinimas gali būti vertinamas kaip genocidas. Sovietai iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai naikino Lietuvos partizanus, siekdami palaužti visą Lietuvos tautą. Reikšdami tautos valią, partizanai, pavyzdžiui, priėmė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją, kurioje įsipareigojo laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Sovietų ideologija rėmėsi ištisų laisvės ir demokratijos siekusių žmonių grupių paskelbimu nepatikimomis ir siekiu jas eliminuoti. Partizanai vadinti banditais ir teroristais, prieš juos veikė specialūs naikintojų būriai. EŽTT atsižvelgė į tokį aiškinimą ir pripažino galimybę tokiomis aplinkybėmis Lietuvos partizanų naikinimą vertinti pagal tarptautinę teisę baudžiamą genocidą“, – aiškino D.Žalimas.
Tarptautinę konferenciją rengė MRU Teisės mokykla, Pasau universitetas (Vokietija), Tartu universitetas (Estija) ir Latvijos universitetas. Konferenciją rėmė Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
