Lietuvą užplūdus migrantų srautui į Baltarusiją, šalies institucijos priėmė sprendimą neįsileisti jų į šalį, o aptikus pasienyje – „palydėti“ atgal į Baltarusiją. Oficialiai argumentuojama, kad jiems nurodoma prieglobsčio prašyti oficialiuose pasienio punktuose.
Lietuvos vykdomoji valdžia tikina, kad vien karo prievolės vengimas nebūtų pagrindas suteikti politinį prieglobstį.
Tačiau kaip praktiškai pasieniečiai elgtųsi su jiems prisistačiusiais rusais?
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigė, kad aplinkybės būtų tiriamos pasieniečių padalinyje.
„Būtų vertinama kiekviena situacija individualiai – šiaip tokiu atveju (valtimi atplaukus iš Karaliaučiaus, – aut. past.) asmuo net negalėtų būti įleistas į Lietuvą, tačiau taikomos išimtys dėl bėgančių nuo karinės agresijos, politinio persekiojimo, humanitariniais tikslais ir taip toliau“, – paaiškino G.Mišutis.
Nepaisant to, nelegaliai upę perplaukęs rusas nebūtų siunčiamas atgal, neišsiaiškinus aplinkybių.
„Tos aplinkybės gali būti skirtingos, net upę perplaukę žmonės gali būti skirtingi – galbūt asmuo turės ir galės pateikti įrodymus dėl politinio persekiojimo, galbūt jis išvis dokumentų neturės arba bus neblaivus.
Turi būti tiriamos aplinkybės, bet kol jos bus tiriamos, asmuo bus mūsų padalinyje, jis nebus išmestas ar plukdomas atgal“, – paaiškino G.Mišutis.
Jis kartu pabrėžė, kad prieglobsčiai pagal bendrą tvarką gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte.
„Pasienio kontrolės punkte kiekvienas pilietis gali pasiprašyti prieglobsčio. Aišku, čia VSAT yra pirminė institucija, yra tam Migracijos departamentas, tačiau kontrolės punktas yra ta vieta, kur toks prašymas gali būti teikiamas“, – teigė G.Mišutis.
