Susitikimo metu aptartos Lietuvoje vykstančių psichikos sveikatos pokyčių kryptys, jų įgyvendinimo iššūkiai bei sprendimo galimybės pasitelkiant kitų šalių gerąją patirtį. Ekspertų nuomone, išmoktų pamokų yra ne viena, svarbiausia – kultūrinis pokytis, atnešantis atsigavimo (angl. recovery) paradigmos idėjas.
Psichikos sveikatos srityje veikiančias organizacijas ir pavienius ekspertus vienijančio didžiausio nepriklausomo nevyriausybinio Europos tinklo „Mental Health Europe“ atstovai Lietuvoje vieši neatsitiktinai – matydami šalies padarytą pažangą bei planus psichikos sveikatos srityje, jie pasirinko Vilniuje surengti Generalinę Asamblėją.
Vienas pagrindinių šios organizacijos tikslų – bendradarbiauti ir prisidėti prie konstruktyvaus dialogo su Europos politikos formuotojais ir tarptautinėmis institucijomis, įskaitant Jungtines Tautas, Europos Tarybą, Pasaulio sveikatos organizaciją ir Tarptautinę darbo organizaciją.
„Mental Health Europe“ vienija skirtingų sričių ekspertus, turinčius ilgametę patirtį žmogaus teisių užtikrinimo, sveikatos, negalios ir socialinių reikalų srityse, kurie padeda Europoje plėtoti bendruomeninį, į atsigavimą orientuotą požiūrį į psichikos sveikatą ir gerovę.
Susitikimo metu reformos turinys ekspertų pripažintas kaip šiuolaikiškas, atitinkantis daugelio Europos šalių vertybes transformuojant psichikos sveikatos sistemas.
Diskusijose buvo akcentuojamas tinkamas požiūris į psichikos sveikatą tiek tarp visuomenės narių, tiek tarp psichikos sveikatos paslaugų tiekėjų. Ekspertų nuomone, psichikos sveikatos sunkumų negalime spręsti izoliuotai nuo kitų gyvenimo sričių – jie susiję ne tik su sveikata, bet ir socialinėmis problemomis, kasdienėmis kliūtimis darbe ar gyvenime, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimu.
„Psichikos sveikata – tai ne tik liga ar jos nebuvimas, ji susijusi su asmens psichologine gerove, fizine sveikata bei dalyvavimu socialiniame gyvenime. Kitų šalių patirtis rodo, kad būtent perėjimas nuo biomedicininio į biopsichosocialinį požiūrį neretai reikalauja nuoseklaus visuomenės švietimo, tęstinio psichikos sveikatos paslaugas teikiančio personalo kompetencijų kėlimo, psichikos sutrikimų patirtį išgyvenusių žmonių įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ar vertinimą.
Šiam pokyčiui pasiekti itin reikšmingą laikau mokymąsi ir tarimąsi su jau patyrusiais kitų šalių ekspertais“, – sako ministras Arūnas Dulkys.
Jau antrus metus vykstančiai psichikos sveikatos reformai įgyjant pagreitį pasiekta nemažai rezultatų: priimta nauja pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarka ir nustatyti paslaugų įkainiai šių asmenų priežiūrai, reikšmingai padidintas finansavimas psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos, psichiatrijos dienos stacionaro paslaugoms, padidintas medicinos psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose.
Didelis dėmesys skiriamas žmogaus teisių stiprinimui diegiant paslaugų vertinimo modelį remiantis „Quality Rights“ programa. Tęstinės pagalbos stiprinimui inicijuojamas atvejo vadybos ir aktyvios bendruomeninės priežiūros komandų paslaugų diegimas, vykdomi kiti reikalingi pokyčiai.
Politinis susitarimas tobulinti visuomenės ir asmens psichikos sveikatą, gerinti žmogaus teisių situaciją yra įtvirtintas Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje. Konkretūs šios srities pokyčiai pagrįsti ir patvirtinti plėtros programų pažangos priemonėse, įvardijant siektinus rodiklius iki 2030 metų.
Pagrindiniai uždaviniai siejami su gyventojų psichikos sveikatos raštingumo didinimu, su psichikos sveikata susijusios stigmos mažinimu, pirminio lygmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimu, specializuotų ambulatorinių paslaugų plėtros ir įvairovės užtikrinimu, stacionarinių paslaugų optimizavimu.
