„Mano nuomone, tai yra gerai, nors tai neatitinka demokratinių standartų ir tų, pagal kuriuos veikia tarptautinė žiniasklaidos rinka. Šiuo atveju ne Lietuva bloga, kuri neva veikia ne pagal taisykles, o Europai atėjo laikas iš naujo tas taisykles įvertinti. Kas yra tiesa, kas – netiesa ir kaip tai netiesai nepatekti į tiesos lauką, yra gana neapibrėžtas dalykas“, – LRT Radijui sako T. Pushnova.
– Jūsų kanalas iš esmės yra labai jaunas. Kokį tikslą sau keliate?
– Nutarėme, kad Ukrainai reikalingas kažkoks tarptautinis balsas. Ši idėja į galvą atėjo dar per „Orumo revoliuciją“, žiemą. Tuomet, dar Viktoro Janukovyčiaus laikais, labai daug įvykių tarptautinėje arenoje buvo nušviečiami per Rusijos požiūrį. Rusijos žiniasklaidoje padaugėjo naujienų apie Ukrainą, o tarptautinė žiniasklaida naudojosi savo korespondentais Maskvoje, kad nušviestų įvykius Ukrainoje.
Neturėjome laiko daug galvoti. Reikėjo kurti televiziją. Nutarėme kurti tarptautinį Ukrainos kanalą.
Taigi įvykiai Ukrainoje buvo nušviečiami per Rusijos prizmę. Matėme, kad įvykiai Ukrainoje būdavo nušviečiami neteisingai. Mūsų grupėje yra penki kanalai. Kai vyko visi tie šiurpūs įvykiai, nutarėme, kad reikia kažką daryti. Neturėjome laiko daug galvoti. Reikėjo kurti televiziją. Nutarėme kurti tarptautinį Ukrainos kanalą.
– Ukrainoje jis toks – vienintelis?
– Tokio masto – taip. Būta kitų bandymų, bet nebuvo lėšų. Mums pavyko greitai gauti nacionalinės televizijos tarnybos leidimą. Transliuojame per Europoje labai populiarų palydovą „Hot Bird“. Pirmas mūsų taikinys – Vakarų Europa. Šiuo metu stengiamės palaikyti ryšius su kabelinių televizijų operatoriais, kad galėtume transliuoti ir per kabelinę televiziją.
Žinoma, tokiame projekte viskas sprendžiama jo eigoje. Dabar priėjome išvados, kad tai turi būti ne tik televizija. Mums taip pat reikia tinklalapio. Televizija turi būti ne tik anglų kalba, bet ir rusų. Vasaros pabaigoje – taip ir bus. Taip pat nutarėme, kad turime nušviesti įvykius ne tik Ukrainoje, bet kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Čekijoje, Baltijos šalyse. Šios šalys neturi išėjimo į tarptautinę platformą.
Šiuo metu 80 proc. naujienų iš Ukrainos, deja, apie karą. Nors pasirašyti susitarimai dėl paliaubų, tenka rodyti pažeidimus, mūšius, kurių būna abiejose fronto pusėse, tačiau taip pat plėtojame bloką „Naujoji Europa“ ir skelbiame naujienas ne tik iš Ukrainos.
Šiuo metu 80 proc. naujienų iš Ukrainos, deja, apie karą.
– Lietuvoje trečiadienį dalyvavote diskusijoje apie propagandą karo fronte. Kokio masto ši problema yra Ukrainoje?
– Ukrainai tai labai aktualu pirmiausia dėl to, kad joje – labai daug rusakalbių piliečių. Antra – labai daug žmonių, besilaikančių prorusiškų nuotaikų. Tokiame mieste, kaip Mariupolis, kuris yra pafrontės miestas, 59 proc. gyventojų balsavo už buvusią V. Janukovyčiaus partiją, kuri dabar pakeitė pavadinimą. Rusijos kanalai turi labai didelę įtaką ukrainiečiams. Be to, šie kanalai jiems labai lengvai prieinami.
– Ar ukrainiečiai sugeba atskirti propagandos mechanizmus? Ar jie supranta, kad tai yra propaganda ir juos veikia Rusijos žiniasklaida?
– Kai kurie – taip, kai kurie – ne. Kai kurie socialiai atsakingi kanalai bando aiškinti, kaip Rusijos kanalai nušviečia įvykius Ukrainoje, tačiau tai – labai subtilus etikos klausimas, nes negalima propaganda atsakyti į propagandą. Be to, Rusijos propaganda veikia dviem frontais. Tai – rusakalbiai Rusiją supančiose šalyse. Tarp jų patenka ir Baltijos šalys, Lietuva, bet, svarbiausia – Ukraina. Apie 80 proc. Rusijos naujienų turinio – apie Ukrainą. Be to, Rusija bando diegti savo „vertybes“, pavyzdžiui, „rusų pasaulį“.
Rusija kaip ir sovietų laikais bando savo propagandą plėtoti svetimose teritorijoje. Tai dabar daroma ir Ukrainoje. Rusija negali savo vertybių plėtoti pasaulyje, nes tiesiog neturi, ką pasiūlyti. Vakarams tikrai neįdomi „Rusijos pasaulio vertybė“. Jie siekia parodyti ne tai, kad „mes, Rusija, esame geri“, o tai, kad teisybės nėra, ji neegzistuoja.
Rusija veikia gana meistriškai, nes kiekvienai šaliai taiko kitokį metodą, bandydama įteigti, kad nei vienos situacijos negalima pateikti objektyviai.
Rusija veikia gana meistriškai, nes kiekvienai šaliai taiko kitokį metodą, bandydama įteigti, kad nei vienos situacijos negalima pateikti objektyviai. Rusija nepateikia klasikinių suklastotų naujienų, kad neva įvykiai yra neteisingi. Jie pateikia ir vieną, ir kitą nuomonę, iš kurių labai sunku suprasti, kaip yra iš tikrųjų.
– Lietuva pirmauja Europoje: pradėjo sankcijas dėl atskirų rusiškų propagandinių laidų, pirmoji uždraudė visą programą – „RTR Planeta“. Kaip vertinate šiuos draudimus?
– Mano nuomone, tai yra gerai, nors tai neatitinka demokratinių standartų ir tų, pagal kuriuos veikia tarptautinė žiniasklaidos rinka. Šiuo atveju ne Lietuva bloga, kuri neva veikia ne pagal taisykles, o Europai atėjo laikas iš naujo tas taisykles įvertinti. Kas yra tiesa, kas – netiesa ir kaip tai netiesai nepatekti į tiesos lauką, yra gana neapibrėžtas dalykas. Reikia visa tai gerai išdiskutuoti Europoje.
– Ar įsivaizduojate, kad Ukrainoje galėtų būti uždrausti kai kurie rusiški kanalai?
– Ukrainoje Rusijos kanalai prieinami, bet tik per kabelinę televiziją. Ukrainoje kabelinių televizijų abonentų – 5mln. ir dar 4 mln. namų ūkių rusiškus kanalus gauna per palydovinę televiziją.
– Jeigu kalbėtume apie Ukrainos žiniasklaidą, kiek, Jūsų manymu, ji šiandien yra laisva?
– Ukrainos spauda – laisva, bet ją dar riboja kažkokie seni ginčai ir angažuoti žurnalistai. Nepaisant to, ji jau vystosi laisva kryptimi. Iš vienos pusės, Ukrainoje vyksta karai tarp įvairių spaudos koncernų. Net ir nepriklausomi žurnalistai nelabai supranta savo profesijos atsakomybę, bet nuomonių įvairovės pakanka ir nėra vieno centro, kuris kažką diktuotų.
– Ko trūktų iki visiškos vienybės Ukrainos žiniasklaidoje?
– Bendro supratimo, pagal kokias taisykles gyvename. Apie tas taisykles mes, žurnalistai, tik mokomės. Mūsų spaudai, kaip ir verslui, neužtenka laisvės. Reikia labiau suvokti socialinę atsakomybę.
