Kad teršalai viršija ribines vertes, 15min patvirtino AAD Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius. Tačiau kiek – pasakyti nenorėjo dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo.
„Visi reikalavimai, kiek įmonė gali išleisti, bus viršyti“, – teigė jis.
Tačiau Kėdainių portalas muge.eu rašo, kad pagal preliminarius organinių teršalų biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) tyrimus normos viršytos bemaž keturis kartus. Išleistose nuotekose koncentracija yra apie 70 mgO2/l, kai pagal leidimą įmonė negali viršyti 17mgO2/l taršos. Azoto koncentracija yra viršyta maždaug penkis kartus, skelbia portalas.
Anot K.Celiešiaus, preliminarūs tyrimai didelio kenksmingumo nerodo, tačiau nevalytos nuotekos gali formuoti antrinę taršą – skatina augti dumblius, vandens žydėjimą.
Visgi aplinkosaugininkas 15min pažymėjo, kad „Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotekų vamzdis yra nelegalus, todėl per jį apskritai niekas negalėjo būti išleista.
Vadovas nušalintas
Po sausio 21 dieną aplinkosaugininkų aptikto vamzdžio bendrovė ėmėsi vidinių tyrimų. Kaip skelbia įmonės atstovė Gabija Vaičeliūnaitė, nuo sausio 30 dienos bendrovės direktorius Dainius Cibulskis yra nušalintas nuo pareigų.
„Šiuo metu D.Cibulskis neatstovauja įmonės – nuo sausio 30 d. fabrikui atstovauja „Nordic Sugar Kėdainiai“ generalinė direktorė Eglė Adomavičienė“, – 15min teigė ji.
D.Cibulskis taip pat yra laikinai atstatydintas iš Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo pirmininko pareigų. Prašymą nušalinti jis pateikė savo prašymu.
Anksčiau buvo skelbta, kad bendrovė, reaguodama į padėtį, pradėjo vidinį tyrimą, kuriame dalyvauja ir grupės atstovai iš Vokietijos bei Danijos. Anot G.Vaičeliūnaitės, nuotekų išleidimą iš vamzdžio aiškinasi grupės gamybos vadovas Arendas Wittenbergas iš Vokietijos ir įmonių grupės atstovas iš Danijos Runis Egholmas.
Informatorius: Nevėžis terštas daugiau nei 10 metų
Sausio pabaigoje atsakingos institucijos išsiaiškino, kad nevalytos nuotekos iš Kėdainių cukraus fabriko per atidarytą sklendę buvo išleistos į šalia esantį nedidelį upelį. Jis įteka į Šerkšnį, o šis – į Nevėžį.
Prie sklendės pritvirtinta 100 milimetrų diametro žarna buvo uždengta gruntu ir šakomis.
„Pagal pirminius skaičiavimus į aplinką per valandą neteisėtai buvo išleidžiama apie 60 kubinių metrų nevalytų nuotekų“, – tada rašyta AAD išplatintame pranešime.
Pasak AAD, į įvykio vietą iškart buvo iškviestas įmonės vadovas ar jį pavaduojantis asmuo, tačiau jie atvykti atsisakė. Kaip 15min komentavo bendrovės atstovas Saulius Mozeris, vadovai neatvyko, mat pasirinkta atsiųsti atsakingą, į klausimus atsakyti galintį, specialistą.
Įmonės atstovai taip pat teigė, kad sklendė buvo atsukta pirmą kartą nuo sovietinių laikų, dėl to kaltas neatsakingai pasielgęs darbuotojas. Esą dėl sugedusio siurblio susidaręs perteklinis kondensato kiekis nebegalėjo būti perduotas į savivaldybės vandens valymo įrenginius. Spėjama, kad darbuotojas, nesilaikydamas įmonės instrukcijų, atsuko sklendę ir kondensatas ištekėjo į upelį.
Tuo metu Kėdainių portalas rinkosaikste.lt pakalbino anoniminį AAD informatorių. Šis teigia, kad teršalai į vandenį leidžiami bent 10 metų.
„Aš tai puikiai žinojau, kad ten taip ir yra. Taip yra trylika metų. Aš jums sakau tai šimtu procentų“, – portalui kalbėjo jis.
AAD vadovas Vaidas Laukys tikina, kad artimiausiu metu planuojama kreiptis į prokuratūrą.
„Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas teigia, kad 2019-aisias cukraus fabrikas pridavė maždaug 20 proc. mažiau nuotekų nei 2018-aisiais. Pasak jo, savivaldybės įmonei nuo to pajamų sumažėjo bemaž 100 tūkst. eurų. Kalbėdamas apie galimą taršą gamtai jis teigė, kad cukrinių runkelių augintojai naudoja daug cheminių trąšų ir kitų cheminių priemonių.
Anot Kėdainių cukraus fabriko atstovo S.Mozerio, 2019-aisiais nuotekų sumažėjo todėl, kad buvo pradėta naudoti modernesnė, mažiau vandens sąnaudų reikalaujanti technika.
