Tartu lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos garbės konsule prof. Birute Klaas-Lang ir Baltijos gynybos koledžu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metų jubiliejaus proga penktadienį pakvietė visus į atvirą susitikimą-diskusiją su Baltijos šalių signatarais.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Gediminas Šerkšnys, Estijos Nepriklausomybės akto signatarė prof. Marju Lauristin, Latvijos Nepriklausomybės akto signataras Andris Tomašūns, Generolo Jono Žemaičio LKA karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys bei Tartu universiteto istorijos ir archeologijos instituto docentas dr. Olaf Mertelsmann, buvęs renginio moderatoriumi.
Susirinkusius pasveikino Tartu universiteto rektorius, Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius ir Latvijos ambasadorius Estijoje Juris Bone.
Diskusiją pradėjo mjr. Jakštys, papasakojęs apie ilgą Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, kai beveik kiekviena karta turėjo apginti savo laisvę. Jis pasakojimą pradėjo netgi nuo 1795-ųjų, paminėdamas sukilimus ir kovas dėl nepriklausomybės iki pat 1991-ųjų sausio 13-osios. dr. Mertelsmann papasakojo apie 1988-1992-ųjų metų politinę situaciją Latvijoje bei Estijoje ir įvykius, atvedusius į šių šalių nepriklausomybės paskelbimą.
Visi signatarai pasidalino prisiminimais ir įžvalgomis iš to laikmečio, ką jiems pavyko nuveikti, ko gal ne, ką darytų kitaip. Prof. Marju Lauristin pabrėžė, kad didžiausia klaida – nesugebėjimas į valstybės gyvenimą įtraukti rusus, kad jie pasijustų savais savoje valstybėje.
Diskusijos pabaigoje buvo keletas įdomių klausimų iš salės. Po diskusijos renginio svečiai buvo pakviesti į Baltijos gynybos koledžo priėmimą.
