„Fabrique“ erdvės turi tiesioginę sąsają su fabriku, pavadinimas tai išduoda. Čia veikė medvilnės audimo fabrikas. Nuo 1970 metų čia buvo visas pastatų kompleksas. Vėliau buvo gaminami kilimai, palapinės.
Klaipėda turi keletą įstaigų su fabriko pavadinimu. Pavyzdžiui, „Kultūros fabrikas“. Bet šioji išsiskiria ir savo prancūziškumu. Nes prancūzai padarė didelę įtaką laipiojimo kultūrai. Kaip ne tik kaip sportui, bet ir kaip laisvalaikio, sveikatos, gyvenimo balanso palaikymo būdui. Juk Prancūzija ir Paryžius asocijuojasi su skoniu ir mada. O laipiojimas yra toks subtilus judėjimo būdas. Todėl nemažai žmonių, kurie nesuranda savęs kituose sportuose, pasirenka būtent laipiojimą.
Apie šią verslo istoriją su Tatjana Kochetkova – „Fabrique“ įkūrėja – susitikome ir pasikalbėjome prie arbatos puodelio.
– Kaip kilo mintis būtent šiose erdvėse, kur buvo tekstilės fabrikas, įkurti laipiojimo erdves?
– Laipiojimą mes kartu su vyru Klaipėdoje vystome jau ne pirmus metus. Prieš 10 metų kartu su partneriais padarėme pirmąjį savo projektą. Tai buvo „Scala Dream“ laipiojimo centras. Ir 10 metų buvau jo vadovė. Tad mintis nėra atsitiktinė, tai yra mūsų gyvenimo dalykas.
Vieni žmonės gėrį į pasaulį neša gydydami žmones, kiti kurdami paveikslus, o mums tai yra laipiojimas – kaip būdas išreikšti save. Ir taip pat skatinti bendruomenę burtis, tuos, kurie yra aktyvūs, nori tobulėti kasdien.
– Šitas erdves galima įvardinti ir bendrystės erdvėmis. Tai kas po tuo žodžiu bendrystė slepiasi?
– Bendrystė – mes visi turim bendrų taškų. Tai yra viena dalis to, kad galėtume siekti savo tikslų, kiekvienas asmeninio. Tam reikalingas palaikymas. Mums reikalinga aplinka. Ir šiandien, kai pasaulyje vyksta tiek nesusitarimų, karų, mes einame kasdien per krizes – ekonomines, socialines, ekologines ir t.t., labai sunku atrasti tą palaikymą. Ir turėti tą saugią aplinką, kur galima tobulėti.
Tad bendrystė pirmiausia yra surasti bendrą tašką, kur mes norėtumėme eiti per krizes stiprūs. Ir tobulinti save, taip tobulindami pasaulį.
– Kiek laiko šios erdvės veikia?
– Nuo 2023-ųjų rugpjūčio pradžios. Jos pakankamai greitai pasistatė. Daryti tokį projektą Klaipėdoje yra pakankamai drąsu. Stiprus motyvas. Galvojome kurtis Vilniuje, nes ten pažįstame laipiojimo bendruomenę. Tačiau pagalvojome, kas Klaipėdoje kažką tokio darys, jeigu ne mes?
Per keturis mėnesiu pasistatėm ir veikiam. Laipiojimas čia yra vienas iš dalykų, ką galima daryti. Galima tiesiog ateiti ir pasidarbuoti. Galima pabendrauti, pamatyti renginį, galima surengti savo renginį, išbandyti jogą. Būna, kažkas groja kanklėmis pas mus. Be laipiojimo taip pat yra seminarų, jogos, klasikinės susitikimų atskiros erdvės.
– Kaip jums sekasi pritraukti žmones, ar sudominti pavyksta?
– Pavyksta. Tačiau labai sudėtinga suprasti, ar jų gali būti daugiau. Dauguma žmonių čia ateina, nes Klaipėdos centre atsidarė įdomi, moderni vieta. Mes žinome, kad Klaipėdoje tų vietų nėra per daugiausia. Ateina tas sezonas, kai norisi nuo lietaus pasislėpti.
Labai smagu, kad tarp lankytojų yra daug užsieniečių. Tai yra žmonės, kurie irgi ieško bendraminčių. Ir jie turi kalbos barjerą. Jiems dažnai būna įdomiau ir įprasčiau eiti palaipioti, nei žaisti krepšinį.
– O nėra taip, kad žmonės atėję galvoja, kad reikia būti profesionaliu laipiotoju? O galbūt dėl tokio nusistatymo ir bijo ateiti?
– Nereikia būti profesionalu. Pusę užsiėmimų gali ant sofos ir stebėti, kaip kiti lipa. Yra daug trasų, kurios yra lengvos, nesportuojantiems. Žmonės, kurie turi nuostatas, tiesiog neateina. Bet kai jie ateina, jiems pasidaro akivaizdu, kodėl yra tokia trauka laipioti.
– O kokius renginius įsileidžiate į šias erdvės?
– Per savaitę įvyksta mažiausiai vienas renginys, kai kuriomis savaitėmis ir po du. Jie yra visi skirtingi ir tik maža dalis susiję tiesiogiai su sportu. Tarkim, renginys skirtas sudaryti asmeninių treniruočių planą, laipiojimo ar muzikos vakaras, kur irgi pusė žmonių tiesiog ateina dėl muzikos ir gėrimų, o ne dėl laipiojimų, kas irgi yra labai smagu. O kiti yra orientuoti į bendrystės kūrimą.
– Ar dar yra kažkokių tikslų, kurių siekiate be sporto ir renginių?
– Sportas ir renginiai yra priemonė mūsų tikslams pasiekti. Didžiausia misija – padėti žmonėms suprasti, kad jie gali mažiau dirbti, bet daugiau pasiekti. Tikslas sudaryti žmonėms sąlygas turėti gerą darbo ir gyvenimo balansą. Tikslas padėti žmogui kuo ilgiau išlikti produktyviam ir sveikam.
Mes turime nuolaidas senjorams, bet diskutavome, kas yra senjoras? Pagal PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) tai yra žmogus nuo 90 metų, o štai jaunas žmogus, pagal paskutines nuostatas, yra iki 70 metų.
Tikslas padėti žmogui kuo ilgiau išlikti produktyviam ir sveikam.
Tai žiūrint į šiandienos realijas ir kas mūsų laukia, mes visi turime išmokti ir turėti sąlygas išlikti sveiki. Tam reikalingas judėjimas, protinė veikla, mažiau streso – padeda judėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas ir emocinė būsena, kuri priklauso nuo tų pačių bendraminčių ir palaikymo.
– Tiesa, kad erdvės dirba 24 valandas?
– Tai yra viena iš galimybių. Tai skirta žmonėms, kurie turi narystę visus metus. Ir kiekvieną mėnesį sumokėję narystės mokestį, jie gauna įėjimo kortelę 24/7. Jie gali ir bendroje, ir laipiojimo erdvėje būti. Tačiau aktualiausios valandos žmonėms yra rytinės prieš darbą, pietų pertrauką.
– Tai naktį dar neturėjot lankytojų?
– Naktį ne. Bet ketvirtą ir penktą valandą ryto yra buvę.
– O kaip įsigyti tą narystės kortelę?
– Fabrique.lt puslapyje, ten yra aplikacijos forma. Bet mes pasiliekame teisę išduoti arba neišduoti narystę. Nes tai yra atsakomybė. Turim būti tikri, kad žmogus turi stiprius motyvus ateiti čia, o ne tiesiog praleisti šiaip sau, neprasmingai laiką. Privalu pasportuoti, net jeigu ateini padirbėti prie kompiuterio.
– Ar jūsų erdvėse stengiasi susiburti bendruomenė?
– Ne tik stengiamės, bet ir pradėjo burtis. Žinoma, kadangi ilgus metus mes su vyru vystėme laipiojimą, mus pažįsta kaip žmones, kurie propaguoja laipiojimą kaip gyvenimo būdą. Laipiojimas tai judesio, galvos laisvė. Galimybė ištrūkti iš rutinos. Tai nėra apie kybius ir uolą, tai yra apie vertybes. Pastebime, kad į renginius ateina vis tie patys žmonės, ir galime daryti sąsajas, kad tie žmonės vieni su kitu sueina. Ir yra toks tikslas burti tą bendruomenę.
– Pas jus yra per 100 laipiojimo trasų. Tai atėjus čia, galima tikėtis, kad yra treneriai, kurie pamoko, ką ir kaip daryti?
– Taip. Bet tos trasos nuolat keičiasi pastoviai. Per mėnesį visos 100 trasų iš esmės pasikeičia. Nes nuimame dalį, išplauname kybius, padedame atgal, bet ne toje pačioje sekoje. Tai yra pagrindinis sporto akcentas, kad nėra pasikartojimo.
Visų pirma, mes turime trasų rengėjus. Be abejo yra trenerio kompetencija turintys žmonės. Mes turime Mikhailą Kochetovą – vieną iš trijų žmonių Lietuvoje, kuris turi aukščiausią laipiojimo srityje treniravimo kompetenciją. Jis yra baigęs sporto ir fizinės kultūros magistrą. Turi suvokimą bendrai apie sportą. Jis treniruoja ne tik žmones Klaipėdoje, bet ir internete treniruotes veda, kur treniruojasi Lietuvos rinktinės nariai ir žmonės iš kitų šalių.
Per mėnesį visos 100 trasų iš esmės pasikeičia. Nes nuimame dalį, išplauname kybius, padedame atgal, bet ne toje pačioje sekoje.
Šiandien turime tokias sales, kokios yra ir Vokietijoj ir Prancūzijoje, Skandinavijoje.
– Turite ir funkcinių treniruočių zoną. Ką toje zonoje galima daryti?
– Turime skersinių, svorius, gumas, kilimėlius, kamuolius su svoriu, iš esmės viską, ko reikia pratimams, visapusiškai vystantiems kūno fizinius gebėjimus. Ir kartą per savaitę rengiame mobilumo ir stabilumo treniruotę. Gali ateiti tie, kurie turi abonementą, arba tie, kurie neturi, tik sumoka įėjimo mokestį. Kiekvieną kartą keičiasi treneris ir pratimų seka.
