Kyla grėsmė pastatams
„Situaciją nuolat stebime. Matėme poreikį susirinkti antrą kartą ekstremaliųjų situacijų centrui, pasidaryti posėdį ir nusprendėme teikti merui pasiūlymą skelbti ekstremalią situaciją. Pagal punktą (...) kai yra grėsmė turtui ir gyvybei. Gyvybei nėra grėsmės, bet turtui tikrai yra“, – LRT radijui penktadienį sakė Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Donatas Dirginčius.
Prie nuošliaužos vietos J.Tumo-Vaižganto gatvėje gyvenantys tauragiškiai informuoti apie susidariusią situaciją, toliau bus bandoma patikrinti, ar šlaito nuslinkimui įtakos neturėjo neoficiali, niekur neužfiksuota, nuotekų tinklų avarija. UAB „Geoaplinka“ vadovas Simonas Tamulevičius pažadėjo atvykti į vietą kaip įmanoma greičiau pradiniam situacijos įvertinimui, toliau bus ieškoma su šlaitų tvarkymu patirties turinčių projektuotojų bei rangovų, planuojama užsakyti pėsčiųjų ir dviračių tako ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar jo statybos darbai negalėjo turėti įtakos nutikusiai nelaimei.
Anot vicemero D.Dirginčiaus, šiuo metu situacija gerėja.
„Sunku nuspėti padarinius, bet dabar situacija geresnė, kritulių nematome iš tikrųjų. Nuo vakar naujų jokių nuošliaužų nesusidarė“, – teigė mero pavaduotojas.
Apie Meilės alėjoje prie Jūros upės kranto nuslinkusią didelę dalį šlaito rajono meras Dovydas Kaminskas pranešė trečiadienį, ketvirtadienį savivaldybės atstovai BNS informavo, jog įlūžo ir šlaito viršuje buvęs pėsčiųjų takas. Dėl nuošliaužos sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis.
Kaip BNS ketvirtadienį teigė D.Dirginčius, komisija priėmė sprendimą atkasti viršutinį sluoksnį takelio, kur anksčiau buvo atsivėrusi nuošliauža. Pasak jo, norima išsiaiškinti, ar ten yra lietaus nuotekų vamzdis, kuris nepažymėtas savivaldybės turimuose brėžiniuose. Šie darbai turėjo prasidėti ketvirtadienį. Anot jo, apatinė šlaito dalis dabar yra apsemta upės vandens, o viršutinė dalis aptverta.
D.Kaminsko teigimu, nuošliauža galėjo susidaryti dėl prieš maždaug aštuonerius metus atliktos šlaito rekonstrukcijos, per kurią galėjo būti pažeistas prieš tai darytas drenažas.
Pasak mero, prieš penkerius metus šlaitas jau griuvo, tik kitoje vietoje. Tuomet, anot D.Kaminsko, savivaldybė išleido apie 400 tūkst. eurų tyrimams ir sutvirtinimo darbams.
Kodėl slenka šlaitas?
UAB „Geoinžinerija“ techninis direktorius, Lietuvos geologijos įmonių asociacijos prezidentas Saulius Gegieckas pažymėjo, kad nuošliaužai daug įtakos turėjo įšalas ir staigus atšilimas: „Gruntas nuo įšalo išsipureno, vėliau į poras patekus vandeniui, gruntas labai pasunkėjo ir susiformavo dabartinė nuošliauža“.
Posėdžio metu S.Gegieckas pabrėžė, kad šlaito struktūroje matomi juostuotieji moliai, kurie yra labai nestabilūs, o tokios sandaros šlaitai yra patys nepastoviausi.
Ką reikia daryti?
Kalbėdamas apie galimus greitus ir ilgalaikius veiksmus, siekiant sustabdyti šlaito slinkimą, specialistas spėjo, kad tinkamai ištyrus naujos nuošliaužos vietą, ją galima būtų sutvarkyti įrengiant atraminę sienelę su gręžtiniais poliais iki tvirtų gruntų. Bet pabrėžė, kad statybos leidimai išduodami tik atlikus visus reikiamus tyrimus, todėl greitų sprendimo būdų jis šią akimirką nemato.
Viso šlaito sutvarkymui, pasak S.Gegiecko, taip pat būtini detalūs geodeziniai tyrimai ir kompleksiniai projektuotojų bei rangovų sprendimai.
Tauragės rajono savivaldybė dar 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė sutartį su UAB „Geoaplinka“ dėl šlaito geologinių tyrimų. Su viešojo konkurso sąlygomis susipažinęs S.Gegieckas pabrėžė, kad pagal jas atliekamų tyrimų turėtų visiškai užtekti, tik, galbūt, tikslinga būtų peržiūrėti gręžinių vietas, atsižvelgiant į dabartinę šlaito situaciją.
Situacijos padariniai bus likviduojami, kai tik leis gamtinės sąlygos.
Sausio 25 d. vakare Tauragėje paskelbus ekstremalią situaciją ir toliau bus tariamasi su įvairių sričių ekspertais ieškant geriausių sprendimų nutikusiai situacijai suvaldyti ir spręsti.
