„Užpraeitą naktį Ceikiškių kaime, Tauruose, ties Ežeruonos pakalne, neaiškios kilmės šunys aptvare išpjovė ėriukų besilaukiančias avis. Tokie sulaukėję šunų hibridai sėkmingai pjauna ir veršelius, tad kuo skubiau reikia išsiaiškinti, iš kur jie priklydę, ir sumedžioti, taip apsaugant kitus gyvūnus nuo šių siaubūnų. Tad prašymas: gal kas matėte ar pažįstate šiuos padarus, o gal ir patys nukentėjote? Atsiliepkite. Kas galite, pasidalinkite. Gal atsiras žmonių, kurie galės daugiau suteikti informacijos. Iš anksto dėkoju“, – tokį pagalbos šauksmą spalio 28 d. „Facebooke“ išviešino avių netekusi Rima.
Siaubas ima, kai žinai, kad šalia, bet neaišku, kur... Vaizdas buvo kraupus, gaila tų negimusių ėriukų.
Pasak jos, visos institucijos kratosi atsakomybės. Medžiotojams reikia leidimo, kurio niekas neišduoda.
„Siaubas ima, kai žinai, kad šalia, bet neaišku, kur... Vaizdas buvo kraupus, gaila tų negimusių ėriukų. Ir neaišku, kiek dar aukų pareikalaus tokie lankstantys pabaisos. Specialistai sako, kad tas tamsus tikrai gali būti hibridas, o baltas – tikrai šuo, galbūt medžioklinis. Čia baisūs dalykai, bet ką gali užpulti, ir jie toliau sau vaikšto neliečiami. Yra nukentėjusių ir daugiau, bet institucijos kratosi atsakomybės ir nesiima jokių veiksmų“, – baiminosi moteris.
Pirma paskerdė aviną
Rima sutiko daugiau apie įvykį papasakoti 15min. Kaip teigia moteris, netoliese gyvenantys draugai jau kurį laiką leido savo aptvertoje privačioje teritorijoje (Taurų nuotykių parko savininko Antano Venckaus teritorija – aut. past.) ganyti šeimos auginamas avis.
„Praėjusio penktadienio vakarą draugai matė tuos šunis, nufotografavo. Matė juos prie savo teritorijos, kuri aptverta. Joje – miškai, pievos. Patys jie gyvena ant kalniuko, augina elnius, mažus ponius. Nepiktybiniai šunys pasirodė. Nufilmavo. Šeštadienį nuėjo apžiūrėti gyvulių. Siaubas, didžioji dalis buvo išskersta. Net neėdė jų, tik paskerdė. Prakąstos kojos, kad išsigandusios avys negalėtų pabėgti. Viduriai, gerklės išdraskytos. Pirmiausia papjovė aviną, matyt, bandė šis ginti bandą. Jis rastas jau atšalęs. O štai avys dar buvo šiltos. Nieko panašaus nėra nutikę per trejus metus“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.
Ji spėja, kad sužvėrėję šunys į aptvertą teritoriją pateko išsikasę po tvora duobę. Iš viso ganėsi 22 avys – 9 iš jų aptiktos dar gyvos. Tačiau dvi išgyvenusios nugaišo pirmadienį.
Pirmiausiai papjovė aviną, matyt, bandė šis ginti bandą.
„Kai atėjome, girdėjome tuos šunis lojant. 13 valandą draugai dar juos pačius matė, išvijo, mes atvykome apie 16 val. Manau, jei ne avys, būtų puolę ir ponius, elnius. Pasirinko tas, kurios labiausiai priešinosi. Pavasarį išvesti į lauką jaunikliai šeši ir viena nėštukė avytė liko gyva. Sunkiai ėda, geria. Tikimės, kad išgyvens. Vaizdas buvo siaubingas. Vaikai verkė, mes verkėm. Kad būtų dėl maisto paskerstos, kaip vilkai daro, – tai viena, bet čia tikslas papjauti ir tiek“, – teigė Rima.
Kompensacijos nesulauks
Moteris nesitiki sulaukti kompensacijos už išskerstas avis, – atlyginami tik nuostoliai, patirti dėl vilkų siautėjimo.
„Nurašysime į nuostolius. Esame mokėję ir 100 eurų už avytę. Nėščia, manau, verta daugiau – gal 250 eurų. Nesvarbu tie turtiniai nuostoliai, moralinė žala didesnė. Sveikos nė vienos neliko – įbaugintos, sudraskytos ir tos, kurios išgyveno. Nenori, kad liestųsi kas prie jų. Ką daryti su parazituojančiais šunimis? Kodėl institucijos tokios neveiksnios? Tą naktį buvo didelis vėjas, lietus, negirdėjo nieko draugai. Tiesa, neramu buvo, kai matė išvakarėse tuos šunis slankiojančius. Bijo dabar, kad grįš. Vilkų mūsų krašte, bent iki šiol, nebūdavo“, – patikino moteris.
Pasak jos, vasarą toks įvykis fiksuotas už 4 km esančiuose Lauksargiuose: taip pat išpjautos avys.
„Jie nusipirko po to įvykio du jauniklius ir vėl prieš mėnesį sudraskė. Tie žmonės jaučia nuolatinį stresą, kiekvieną naktį šeimininkas keliasi ir važiuoja tikrinti bandos. Jų kaimynams veršelius papjovė. Senyvo amžiaus, tai nesikreipė niekur. Numojo ranka. O tie lauksargiškiai, kuriems aviukus sudraskė, tai kreipėsi į seniūniją, policiją - visur. Seniūnija patarė kreiptis į medžiotojus, o tie negali sumedžiot, negavę leidimo.
Gal tie patys šunys čia darbavosi. Tamsusis galimai tas pats. Lauksargiškiai pasakojo, kad buvo kalė su šunimi, atsivedė bandą šuniukų. Mokė, kaip skersti. Visa sulaukėjusi vada. Nei šunys, nei vilkai. Buvo pagavę vieną iš tų šunų, uždarę į narvą juos, pralaikė porą savaičių. Nenorėjo patys kažką daryti, nenorėjo užsitraukti baudžiamosios atsakomybės. Laukė institucijų veiksmų, tačiau nesulaukė. Laukiniai šunys išsikasė skylę ir pabėgo.
Vienu žodžiu, kova su vėjo malūnais. Seniūnija neduoda leidimo, nes neturi teisės tokios, medžiotojai be leidimo nieko negali. Ne pirmas ir ne paskutinis atvejis. Atgarsių dar bus. Dapkiškių kaime, už 7 km nuo mūsų, vasarą išpjovė veršelius. Nematė, kas, bet gali būti tie patys šunys. Rado tik pėdsakus.
Pakalbinti gamtininkai tikina, kad tai – vilko ir šuns mišrūnai. Šunų uodegos būna pakeltos viršų, vilkų – nuleistos. Šių uodegos – pusiau pakeltos. Nebijo žmonių. Turi vieną pareigą – pulti“, – įsitikinusi Rima.
Pastebėti ir kitose vietose
Ne vienas žmogus sureagavo į Rimos pranešimą „Facebook“ socialiniame tinkle. Internautai spėliojo, šie gyviai – šunys, vilkai ar mišrūnai. Pasak vieno jų, avis išpjovė žmonių nebijantis šuns ir vilko hibridas, kurių tik daugėja. Kitas tikino, kad tai – Vakarų Sibiro laikos.
„Čia žmonės beširdžiai paliko likimo valiai šunis! O jie gyvena, kaip išmano. Laikos labai gudrūs šunys ir geri medžiotojai. Žmonių nebijo. Tokia ta tiesa. Gaila gyvūnų, bet kalčiausi žmonės!“, – įsitikinusi viena iš komentatorių.
Vieni teigė matę tuos pačius sulaukėjusius šunis kelyje už Dacijonų, važiuojant link Žukų, kiti pastebėjo juos bėgančius link Dauglaukio.
„Čia turbūt tie, kur ir Griežpelkiuose siautėjo. Jau kurį laiką bando sumedžioti, bet jie gudrūs padarai“, – teigė dar vienas komentatorius.
Jam pritarė ir viena moteris: „Siaubas... Ne pirmas kartas. Aišku, gal ne tie patys, nes jau prieš kelerius metus kažkokie sulaukėję šunys puolė karves ir veršiukus tose pačiose apylinkėse“.
Aplinkosaugininkai pritaria: problema didžiulė
Darius Ciganas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vadovas, pripažino, kad sulaukėję šunys – didžiulė problema. Įstatymuose nėra numatyta, kaip su jais elgtis, nėra numatytos ir kompensacijos.
„Šuns nušauti medžiotojai negali. Turi pagauti, laikyti, ieškoti šeimininkų arba numarinti. Nušauti galima tik tuomet, kai kelia pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui. Savininkas gali, gindamas savo turtą, juos naikinti. Žinau šią situaciją. Sakė, kad laikos ten yra. Ieškojome, gal nuo kokių medžiotojų pabėgusios, neradome. Šeštadienį niekas nemedžioja. Laukiniai bus.
Problema didžiulė. Kaip apsiginti žmonėms? Šiai dienai neišspręsti šie reikalai.
Patarėme žmonėms, ką daryti, bet... Reikia šautuvą pirmiausiai turėti, kreiptis į tą, kuris turi, arba pagauti tuos laukinius šunis. Kaip? Neįsivaizduoju. Jei sugautų, likimas tų šunų būtų nulemtas. Problema didžiulė. Kaip apsiginti žmonėms? Šiai dienai neišspręsti šie reikalai“, – teigė D.Ciganas.
Paklaustas, kaip sugavus galima tokius pavojingus gyvūnus numarinti, aplinkosaugininkas paaiškino, kad jei per tris dienas neatsiranda šeimininkas, galima būtų nunuodyti.
„Ministerija buvo žadėjusi spręsti šias problemas, bet jau trejus metus sprendžia ir nieko. Nepakeičia taisyklių. Valkataujantis šuo turi būti pripažįstamas naikintinu gyvūnu, įtraukti jį reiktų į medžiotinų gyvūnų sąrašą. Taip, kaip su vilkais. O dabar šuo yra nemedžiotinas. Sudėtinga. Neduok Dieve, nušovus atsiras šeimininkas – prasidės teismai. Slidus ir šis kelias“, – paaiškino D.Ciganas.
Pasak jo, galbūt šioje situacijoje žmonėms galėtų padėti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Jie turi šautuvus su migdomaisiais. Gal per šitą prizmę spręsti problemą. Nežinau. Bet, matyt, šautuvų, žmonių trūksta tarnyboje. Laukinius žvėris užmigdydavo, kiek žinau“, – teigė jis.
Veterinarijos tarnyba tik paskaičiuoja žalą
Tauragės seniūnė Danguolė Jatautienė teigia pirmą kartą girdinti apie tokį įvykį.
„Dapkiškių kaime buvo atvejis dėl vilkų. Papjovė avį, berods. Žmonės kreipėsi į Kaimo reikalų skyrių. Apie mišrūnus pirmą kartą girdžiu. Reiktų nukentėjusiems kreiptis į Kaimo reikalų skyrius, šie turi medžiotojų kontaktus, – įspėtų tos teritorijos medžiotojų būrelį“, – teigė D.Jatautienė.
Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Patašius 15min patikino, kad jų tarnyba tegali paskaičiuoti nuostolius, patirtus dėl vilkų užpuolimo.
„Į mus dėl šio įvykio niekas nesikreipė. Galime tik įvertinti žalą. Neturime šautuvų su migdomaisiais vaistais. Sugauti laukinius gyvūnus gali tik sutartį su savivaldybe pasirašęs veterinaras Tomas Bartušis, tačiau jis gaudo tik miesto teritorijoje. Savivaldybė turi organizuoti šunų sugaudymą, skelbti konkursą. Jeigu tai šunys. Kaimiškoje seniūnijoje tokios paslaugos, kiek žinau, nėra. Didelė bėda. Reiktų spręsti rimčiau šią problemą. Nei vilkai, nei šunys – niekam neaišku, kas ten jie tokie yra“, – stebėjosi K.Patašius.
Su mišrūnu nėra susidūręs
Tauragės veterinaras Tomas Bartušis, atsakingas už beglobių šunų gaudymą Tauragės mieste ir karantinavimą, 15min prisipažino matęs socialiniame tinkle sklindančią Rimos istoriją.
„Aš atsakingas tik už miesto teritoriją. Ar esu susidūręs su vilko ir šuns mišrūnais? Ne, neteko. Jei jie atsirastų Tauragės mieste, tektų sugauti ir karantinuoti. 14 parų privaloma stebėti. Jei grėsmę keltų, tektų tartis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, ką tokiu atveju daryti. Su migdomaisiais vaistais šaudyti mieste negalima. Jeigu puola gyvulius, turi pjovimo instinktą, manyčiau, tai bus mišrūnai, o ne sulaukėję šunys. Kad šuo taip sulaukėtų, jog pultų draskyti gyvulį, nežinau... Šuns genuose yra pasimaitinti, o ne draskyti“, – patikino veterinaras, pabrėžęs, kad beglobiais keturkojais už miesto ribų rūpinasi seniūnijos.
Jo nuomone, šią problemą turėtų išspręsti medžiotojai su policijos priežiūra.
„Gali būti ir vilkai. Kaip prieiti prie jų, jei sulaukėję?“, – klausimą iškėlė T.Bartušis.
Žymaus Tauragės gyvūnų globėjo Sigito Klymanto nuomone, Ceikiškėse siautė paprasčiausi šunys.
„Beveik galėčiau garantuoti, kad jei būtų pradėtas tyrimas dėl padarytos žalos, pravažiavus aplinkinius kaimus ir paklausinėjus žmonių, būtų galima sužinoti, iš kur tie šunys. Nebent tai išbadėję keturkojai, kurių jau anksčiau atsikratė“, – teigė S.Klymantas.
Šiemet fiksuota 19 vilkų išpuolių
Ramutė Noreikienė, Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja patikino, kas Ceikiškėse nukentėję asmenys į jų skyrių nesikreipė. Kompensacijos dėl mišrūnų ar sulaukėjusių šunų padarytos žalos nėra numatytos.
Šiemet dėl Tauragės rajone vilkų išpjautų gyvulių į vietą vykome 19 kartų. Daugiausiai įvykių fiksuota Mažonų seniūnijoje – 9. Esame pirmame dešimtuke Lietuvoje pagal įvykių skaičių.
„Šuo kartą papjovė mano pačios avis, ir nieko. Vykdome valstybės deleguotas funkcijas, o beglobių šunų problema – savivaldybės problema. Šiemet dėl Tauragės rajone vilkų išpjautų gyvulių į vietą vykome 19 kartų. Daugiausiai įvykių fiksuota Mažonų seniūnijoje – 9. Esame pirmame dešimtuke Lietuvoje pagal įvykių skaičių.
Pernai išmokėjome 7 200 eurų kompensacijų. Šiemet – virš 4 000 eurų. Dviems dar neišmokėjome – nepaskaičiavome žalos. Kokie bruožai, jei užpuola vilkai? Po kaklu pakąsta, išdraskyti minkštieji audiniai. Uodegą ištraukia, jei didesnis gyvulys. Ar būna, kad vilkai perkanda, bet neėda? Būna. Taip moko savo vaikus papjauti grobį“, – paaiškino specialistė.
Savivaldybės atstovas: tai – nearti dirvonai
Vytautas Navickas, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, įsitikinęs, kad kol bus žmonių, kurie neprižiūri savo augintinių, tol ir skaičiuosime žalas, pridarytas tokių šunų.
„Laukinių gyvūnų sugavimą ir priežiūrą, naikinimą pagal sutartis turi atlikti seniūnijos, tad jums reiktų kreiptis į Danguolę Jatautienę. Pats asmeniškai esu susidūręs su panašia situacija. Atbėgo nuo grandinės nutrūkę du šunys... Turėjau triušių, kuriuos teko paskersti. Išsikviečiau policiją. Misija neįmanoma. Policininkas apgyvendintoje teritorijoje bijo išlipti iš mašinos. Nekalbu apie šūvį. Mano gyvenimiška situacija tą patį sako – sudėtinga problema.
Jei tik atsiras tas, kas nori gaudyti tuos šunis, prašau, čia yra nearti dirvonai. Kreipkitės, daugelis seniūnų apsidžiaugtų, jei atsirastų tas, kas sugaudytų tuos sulaukėjusius gyvius. Prieš gamtą nepašauksi. Turi būti teritorijos aptvertos. Nors tie gyvūnai turi laiko, kasasi, rausiasi, kuria planus kaip vagys ir plėšikai. Buvo įvykis, kai vilkai papjovė avis, kurios buvo aptvertos taip, kaip reikalaujama. Pasaka be galo. Kol nepagavo to gyvūno, niekas nepasakys, vilkas ar šuo“, – teigė V.Navickas.
Bet jei niekas nėra įpareigotas gaudyti?
„Gali greitai šuo pabėgti iš voljero. Ir ką? Palaidų šunų neturėtų būti, bet yra. Gyvūnai pabėga. Kol visuomenėje bus neprižiūrėtų šunų, tol bus ir žalos, skaičiuojamos kitų turtui. Gali sudaryti sutartis, keisti įstatymus, bet jei visuomenė bus abejinga... Nušauti negalima, sugauti sunku. O dar gyvūnų mylėtojai. Sizifo darbas“, – išvadą pateikė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Kita nuomonė: pabėgę medžiokliniai šunys
Vieno viešai prisistatyti nepanorusio Tauragės medžiotojo nuomone, tai – ne jokie vilko ar šuns hibridai, kurių net negali būti. Tai, tikėtina, – geri medžiokliniai šunys, pasprukę nuo savo šeimininko.
„Neįsivaizduoju, kaip gali šuo susikryžminti gamtoje su vilku. Jie vienas kitam didžiausi priešai. Sutikęs vilkas šunį papjautų. Neįsivaizduojate, kiek jų dabar miškuose yra, tūkstančiai, kaip vilkai pakeliui viską skerdžia. Baisu, randame tiek daug sudraskytų lauko žvėrelių.
Mišrūnai – mitas. Nuotraukose užfiksuotos Sibiro laikos, tikėtina, kokio medžiotojo šunys, kurių instinktas – pjauti. Tam medžiotojui turėtų prabilti sąžinė, jis turėtų susisiekti su išskerstų avių šeimininku ir atlyginti jam nuostolius. Tokia ir istorija. Nežinau, ar pabėgo, ar kas su tais šunimis nutiko”, – nuomonę išsakė medžiotojas.
