Jūros gatvėje, tuščiame sklype prie vadinamojo Bagdono tvenkinio, jų kelios dešimtys. Žemės sklypas apleistas. „Kodėl niekas ten nesiima išnaikinti šio gyvybei pavojingo augalo? Gėda valdžios vyrams“, – piktinosi į redakciją besikreipęs tauragiškis Laimonas. Pasirodo, tiek Tauragės miesto seniūnijos, tiek aplinkos apsaugos darbuotojų rankos surištos: žalieji siaubūnai veši privačiame sklype.
Savivaliauti negali
Pakalbintas Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius prisipažino jau domėjęsis šia tema: „Minima teritorija yra privati. Priklauso kažkokiam Fetingiui, gyvenančiam Maskvoje. Kasmet problema vis didėja. Sklypą juosiančią valstybinę žemę patvarkome, bet į vidų veržtis negalime. Dėl to kreipiausi ir į augalų inspekciją, ir į gamtos apsaugos agentūrą, tačiau niekas neturi jokių įgaliojimų įžengti į privatų sklypą. Specialistai žadėjo susisiekti su savininku. Tačiau praėjo jau kelios savaitės, o pavojingi augalai vis dar auga. Bandysiu ieškoti galų.“
Anot seniūno, daugiau Tauragėje vietų, kurioje Sosnovskio barščiai taip vešėtų, nėra.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Tauragės regioninio skyriaus vedėjas Darius Markevičius pabrėžė, kad ši tema – aplinkosaugininkų reikalas. Kad negali lįsti į privatų sklypą, nebent jame užfiksuojamas galimas gamtos taršos atvejis, patvirtino ir Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Darius Ciganas. Anot jo, būtent Tauragės miesto seniūnija turėtų pasirūpinti šiuo reikalu: surasti žemės sklypo savininką ir įpareigoti jį pavojingus augalus nupjauti.
Susisiekti nepavyko
Susisiekti su ilgą laiką Maskvoje gyvenančiu sklypo savininku Rimantu Fetingiu nepavyko. Tačiau išgirdęs apie problemą Rimanto verslo partneris tauragiškis Antanas Gaižauskas pažadėjo skundą jam perduoti: „Dalinti kontaktų negaliu, bet pažadu perduoti Rimantui tai, ką jūs sakote. Jis sukalbamas žmogus. Problema greitu metu bus išspręsta. Nusamdys ką nors, ir sklypą nušienaus.“
Nudegina odą
Prieš 50 m. iš Kaukazo į Lietuvą kaip gyvulių pašaras dėl itin maistingų lapų atkeliavęs Sosnovskio barštis laikui bėgant užsitarnavo pavojingo augalo etiketę. Šis iki 5 m aukščio išstypstantis siaubūnas paplito visoje šalyje ir tapo sunkiai pašalinama piktžole. Žmogaus sveikatai pavojingas jis dėl to, jog kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino.
Susisiekti su ilgą laiką Maskvoje gyvenančiu sklypo savininku Rimantu Fetingiu nepavyko
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios, saulėtą dieną patekusios ant žmogaus odos, ją įjautrina ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus (kaip nuplikius verdančiu vandeniu) – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių ar netgi randų. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių, žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs.
Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis. Ir nors gausius bei nektaringus Sosnovskio barščių žiedus lanko daug įvairių vabzdžių, bitės jų šalinasi. Nektaras – irgi nuodingas.
Kovai skyrė net 5 mln. Lt
2014 m. šiuos augalus užsimota naikinti valstybiniu mastu. Pernai Aplinkos ministerija surinko informaciją apie žinomas šių augalų augavietes, iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto finansuojamos programos „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ jų naikinimui skyrė solidžią 4,8 mln. Lt. sumą.
Triskart skelbtas viešųjų pirkimų konkursas, tačiau neatsirado nė vienos įmonės, panorusios profesionaliai imtis šių augalų naikinimo 30-yje valstybės saugomų teritorijų. Lėšao panaudotos kitiems tikslams.
Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, per metus masinis Sosnovskio barščių naikinimas šalyje taip ir neprasidėjo.
„Realūs darbai nevyksta. Vienintelis naikinimo projektas antri metai atliekamas tik 3 ha Pavilnio regioninio parko teritorijoje. Išbandėme visus būdus: cheminį, šienavimo bei kasimo. Finansavimą kitiems projektams galbūt gausime iš naujos ES finansavimo perspektyvos“, – informavo specialistė.
Ateityje numatys baudas
Pasak L.Čaplikaitės-Denisovienės, nėra jokio teisinio pagrindo priversti privataus sklypo savininką ar valstybinės žemės prižiūrėtoją išnaikinti Sosnovskio barščius.
Nėra jokio teisinio pagrindo priversti privataus sklypo savininką ar valstybinės žemės prižiūrėtoją išnaikinti Sosnovskio barščius
„Šiuo metu rengiami ATPK pakeitimai, kuriuose už invazinių rūšių augalų nenušienavimą bus numatytos sankcijos. Remdamiesi ATPK, aplinkosaugininkai žemės sklypų savininkams galės nurodyti, kad jie nupjautų pavojingus augalus. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Žemės ūkio ministerija, sudariusi darbo grupę. Kai kurios savivaldybės Sosnovskio barščius naikino savo iniciatyva, naudodamos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Darbams atlikti jos samdydavo vietinius ūkininkus“, – teigė Aplinkos ministerijos tarnautoja.
Jos teigimu, Sosnovskio barščių naikinimas – sunkus ir ilgametis, 6-7 m. trunkantis darbas.
Taip, kaip ir Sosnovskio barščius, Lietuvoje ES lėšomis bandyta naikinti ir žmonės nepavojingus, tačiau kitiems augalams kenkiančius gausialapius lubinus ir uosialapius klevus.
