Prieštaringai vertinami visuomeniniai rinkimų komitetai artėjančiuose rinkimuose, panašu, bus itin populiarūs. Jau dabar užregistruoti 70 komitetų, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Radviliškio rajono ir Pagėgių – po tris, o sostinėje – net 5. Viešoje erdvėje politologai pasisako abejojantys tokių rinkiminių darinių vertybine orientacija bei atsakomybe. O kandidatė į Prezidentus Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę „Delfi“ pokalbių laidoje rėžė tiesiai šviesiai: vienintelis šių komitetų tikslas – valdžia.
„Jeigu tu kalbi apie visuomeninius komitetus, tai imkim vertybių skalę nuo liberalo iki socialdemokrato, tai kur koks nors visuomeninis komitetas toje skalėje, kaip žmogui pasitikrinti savo matymą? Kažkokiam savivaldos lygmeny, bet labai žemam lygmeny, tarkim, seniūnijos atveju, bendruomenės nariai, tiesiog aktyvi bendruomenė yra gerai. Bet kai mes kalbam apie tai, kas Lietuvoje yra visuomeniniai komitetai, man atrodo, kad visuomeninių komitetų vienintelis tikslas dažniausiai yra tiesiog valdžia“, – kalbinama žurnalisto Ryčio Zemkausko teigė I.Šimonytė.
Prieš 2015-ųjų rinkimus pirmą kartą Tauragėje registruotas visuomeninis komitetas „Nepartinė Tauragė“ negavo nė vieno mandato. Tuomet rinkimuose į tarybą jie teikė 17 narių sąrašą. Iš viso politinis darinys 2015-ųjų pavasarį surinko 674 tauragiškių balsus. Šiemet rinkiminis komitetas tuo pačiu pavadinimu vėl kelia galvą. VRK tinklalapyje paskelbtas 65 „nepartinių“ sąrašas, kurio didelė dalis narių anksčiau priklausė kitoms politinėms partijoms – „Tvarkai ir teisingumui“ bei pavadinimus keliskart keitusioms liberalioms jėgoms.
Be komiteto organizatoriaus Sigito Kancevyčiaus, turinčio spalvingą politinę praeitį (S.Kancevyčius yra pirmininkavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ Tauragės skyriui, buvo įkūręs Tauragėje Lietuvos liberalų sąjungos skyrių, taip pat kandidatavo į Seimą su R.Pakso koalicija), prie jo prisijungė ir per praėjusius rinkimus su socialdemokratų sąrašu į rajono Tarybą išrinkti ir šios partijos frakcijai priklausantys, tačiau partijos nariais netapę Vidas Bičkus, Robertas Piečia ir Eugenijus Margis.
R.Piečia 2015 metais į Tarybą pateko su socialdemokratų sąrašu
Telefonu kalbintas komiteto vedlys S.Kancevyčius žurnalistę pakvietė pokalbiui akis į akį. Kartu atsivedė ir bendražygius, kurie, anot jo, sudaro komiteto aktyvą – Robertą Piečią ir Vidą Bičkų. Politikai patvirtino, jog pastarąjį kels kandidatu į merus, tačiau kas figūruos pirmosiose sąrašo pozicijose, neatskleidė.
Paklausti, kokioms vertybėms atstovauja, komiteto nariai teigė, jog į politinių vertybių skalę jų komiteto traukti nereikėtų – esą politinės partijos yra praradusios pasitikėjimą, be to, savivaldoje ideologija, jų nuomone, nėra reikalinga.
„Pripažinkim, kad savivaldoj nereikia jokių ideologijų. Vienintelis dalykas yra savo krašto tvarkymas vadovaujantis sveiku protu“, – sakė S.Kancevyčius.
Tačiau su teiginiu, kad tuomet pagrindinis ėjimo į rinkimus tikslas yra valdžia, vyrai nesutiko. Esą savivaldoje, be valstybės deleguotų funkcijų, pagrindinė veikla – komunalinio ūkio tvarkymas.
„Kokią gatvę išasfaltuoti, kokį kiemą sutvarkyti, iš kur pinigų gauti, iš Valstybės investicijų programų ar europinių projektų. O liūto dalį sudaro valstybės deleguotos funkcijos“, – taip darbą savivaldybės Taryboje teigė matantis R.Piečia.
Politikai teigė, jog partiškumas esąs nesvarbus ir dėl to, kad po rinkimų valdančioji dauguma formuojasi aplink tiesiogiai išrinktą merą, o kandidatus į merus kelia dauguma partijų. Programos, kaip patys tvirtino, dar taip pat nėra iki galo parengę. Svarbiausia, anot jų, kad rajono žmonės būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimą, tačiau kaip tai padaryti, konkrečiai neįvardijo, esą galėtų padėti apklausos, bendravimas su bendruomenėmis.
„Nepartinės Tauragės“ atstovai, susitikdami su žurnaliste, buvo parengę atsakymus į daugelį viešoje erdvėje jiems keliamų klausimų. S.Kancevyčius, kalbėdamas apie atsakomybę, sakė, kad komiteto narių asmeninė atsakomybė esą yra aukščiausia atsakomybės forma.
„Pabuvom dešinėj, norėjom pažiūrėti, kaip yra kairėj“, – paklaustas, kodėl, prieš tai atstovavę Liberalų ir centro sąjungai, praėjusiuose tarybų rinkimuose kandidatavo su socialdemokratų sąrašu, juokavo R.Piečia. 2007-aisiais jis buvo išrinktas meru, tačiau atsistatydino, nebaigęs kadencijos.
Anot V.Bičkaus ir R.Piečios, tai, kad yra susiję net su kelių kardinaliai ideologiškai priešingų partijų stovyklomis, esąs ne trūkumas, o privalumas. Politikai kratėsi viešoje erdvėje jiems klijuojamos perbėgėlių etiketės ir tvirtino, jog oficialiai yra priklausę tik vienai partijai – Liberalų ir centro sąjungai (abu yra buvę šios partijos pirmininkais, nuo 2014-ųjų ji nustojo egzistavusi, – red. past.) V. Bičkus tvirtino, jog, nors buvo primygtinai siūloma, į socialdemokratų partiją nestojo. Jo teigimu, rengiantis artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams, jis sulaukęs pasiūlymų kandidatuoti net su keliomis partijomis, tačiau pasirinkęs komitetą.
Buvęs liberalcentristas V.Bičkus mojavo ir socialdemokratų vėliavėle, tačiau dabar skelbiasi esąs nepartinis
S.Kancevyčius teigė, jog kviesti žmones į komiteto sąrašą sekėsi itin gerai, problemų surinkti kandidatus esą jie neturėjo.
„Girdėjom, kad partijos vargo, rinkdamos žmones į sąrašus. Prie mūsų komiteto jie jungėsi noriai vien dėl to, kad tai ne partija“, – teigė komiteto vedlys.
Pakalbinome atsitiktinai pasirinktą vieną iš VRK paskelbtų komiteto sąrašo narių, aktorių Vygantą Užmiškį, kuris taip pat anksčiau priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“.
„Sąraše... Prašė Kancevyčius, kad ten pasirašyčiau, ir viskas, sakiau, kad aš niekur nedalyvausiu. Taip prašė dėl skaičiaus, sakė, trūksta, ir viskas“, – nedaugžodžiavo vyras.
Kaip vertina naujai iškilusį komitetą, paklausėme kitų pasiskelbusių politinės kampanijos dalyvių. Pranas Petrošius, Socialdemokratų partijos Tauragės skyriaus pirmininkas, teigė, jog kiekvieną politinės kampanijos dalyvį reikia vertinti rimtai, tačiau klausimų kelia komitetų atsakomybės klausimas.
„Vienareikšmiškai vertinti būtų labai sudėtinga, kita vertus, manau, kad žmonės, kurie jaučia, kad yra aktyvūs, kad norėtų kažką padaryti šiek tiek kitaip, nei kad yra, matyt, ir buriasi į tuos komitetus ir bando eiti ir pasiūlyti rajono žmonėms kažkokią programą. Labai sudėtinga, žinoma, yra labai margas tas komitetas, didžioji dalis yra buvę ir partijose, galbūt nusivylę partijų veikla, gal nusivylę savo kolegomis ar pertvarkymais, tiesiog nutarė pabandyti sėkmę atskirai. Kitas klausimas yra, kaip jiems po rinkimų, atsakomybės klausimas. Kai yra partinė organizacija, tai viskas aišku, ji yra atsakinga, nes tai yra ne vienkartinis dalykas, o sistema. Tauragėj prieš 4 metus vienas komitetas buvo, bent aš nežinau, ar po rinkimų jis ką darė, ar buvo tas komitetas, bet dabar registravosi iš naujo. Bet per Lietuvą kiek girdžiu, tie komitetai, praėjo rinkimai, ir absoliuti dauguma nutraukia savo veiklą. O žmonėms, kai komitetas išsiformuoja, atsakomybės jausmas yra šiek tiek kitoks, negu partijoms, aš taip manyčiau“, – kalbėjo socdemų lyderis.
Jam antrino konservatorių Tauragės skyriaus pirmininkė, kandidatė į merus Giedrė Stulginskienė. Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų atstovė, vertindama komitetą, rinkosi griežtesnę poziciją:
„Jeigu vertinčiau kaip tauragiškė, nuo 18 metų balsuojanti savivaldos rinkimuose, vertinčiau tą komitetą kaip nieko vertą ir tuos žmonės, kurie jame yra, kadangi kai kurie yra pakeitę net po 2–3 politines partijas. Kaip partijos pirmininkė galėčiau sakyti, kad tai žmonės, kurie neturi savo politinio stuburo, o iš dalies – ir atsakomybės prieš rinkėjus. Atsakomybė prieš rinkėjus yra labai menka“, – sakė G. Stulginskienė.
Panašią nuomonę išsakė ir Tauragės liberalų pirmininkas Dovydas Kaminskas:
„Komiteto lyderiai yra šiandieninės socialdemokratų frakcijos nariai, prieš tai buvo liberalai, dabar pristato save nepartiniais. Kyla klausimas, kokioms vertybėms jie atstovauja, o galbūt tai yra tik siekis gauti tarybos nario mandatą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų profesorius Lauras Bielinis portalui 15min yra sakęs, jog jį stebina, kad partijos ir rinkimų komitetai traktuojami kaip skirtingos organizacijos. „Kuo jie skiriasi nuo partijų? Tai iš esmės tas pats organizmas, bet skirtingi pavadinimai viską sujaukia. Funkcionuoja jie vienodai. Mes tik patys sukėlėme teisinę, politinę ir kitokias painiavas“, – pastebėjo jis.
Rinkimuose dalyvauti gali tik kandidatai ir kandidatų sąrašai, prieš tai užsiregistravę VRK svetainėje savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Tai padaryti privaloma iki gruodžio 10 dienos. Taigi Tauragės rajono politikai dar turi laiko iki pirmadienio.
Penktadienį į pirmąjį posėdį rinkosi rajono rinkimų komisija. Tauragės apygardos rinkimų komisijai pirmininkaus Gintarė Rakauskienė (Liberalų sąjūdis). Komisiją, be pirmininkės, sudaro Diana Karpienė, Aušra Norvilienė, Genovaitė Pukelytė, Albina Urbutienė, Rimantė Zuokaitė-Gylienė, Mantas Skirmantas, Tadas Pauparis, Linas Milius.
