„Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės nepritaria skubotiems siūlymams uždaryti mokyklas rusų dėstomąja kalba, po vienoje iš tokių mokyklų kilusio incidento“, – sakoma įstaigos interneto puslapyje paskelbtame pareiškime.
Jį departamentas paskelbė po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.
Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G.Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos valstybei ir „sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“.
Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti.
Įstaiga primena, kad Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai.
„Tautybės klausimas visada yra labai jautrus, asmeninis. Tai – žmogaus savęs identifikavimo, kultūrinio palikimo dalis. Todėl diskusiją apie pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje departamentas ragina pradėti nuo tautinių bendruomenių poreikių švietimo sistemoje analizės ir bendradarbiavimo tiek su tautinių mažumų atstovais, tiek su mokyklų ir moksleivių bendruomenėmis“, – sakoma pareiškime.
Departamentas dar ragina atsisakyti stereotipizavimo, kad kai kurių moksleivių ar jų šeimų pažiūros yra susijusios su kalba, kuria vyksta mokymo procesas tokiose mokyklose ir „nestumti mūsų bendrapiliečių į užribį“.
„Žmogaus pritarimas karinei agresijai, prievartai, kėsinimuisi į kitos valstybės suverenitetą yra susijęs tik su jo asmeninėmis savybėmis, vertybių nebuvimu, o ne tautybe“, – pažymima pareiškime.
Diskusija dėl rusiškų mokyklų atsinaujino po incidento, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje. Visgi ministras ragina atnaujinto tautinių mažumų mokyklų klausimo su šiuo įvykiu nesieti.
