2014 03 28

Tautinių mažumų įstatymas: tik lenkams ar visoms Lietuvos mažumoms?

Lietuvos lenkų parengtas Tautinių mažumų įstatymas jau kelis mėnesius pateiktas Seimui, tačiau Vyriausybė tik dabar atsibudo, kad jį rengiant nebuvo tinkamai atsižvelgta ir į kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų nuomonę. Tiesą sakant, kai kurių tautinių mažumų bendruomenių nė nebuvo paklausta. Todėl dabar Vyriausybė parlamento jau svarstomą įstatymą mėgina skubiai pataisyti. Po taisymo greičiausiai nebeliks nuostatų dėl dvikalbių lentelių ir nevalstybinės kalbos savivaldoje.
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį „Žinių radijui“ teigė, kad įstatymas bus priimtas dar pavasario sesijoje, tačiau ne toks, koks pradėtas svarstyti: „Mes negalime priimti vienai tautinei mažumai išskirtinio įstatymo.“

Vėliau L.Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė 15min.lt patikslino, kad įstatymas taisomas po to, kai nepasitenkinimą jo nuostatomis išsakė Lietuvos totorių ir žydų bendruomenės.

Kurtas vien lenkams

Lietuvos totorių bendruomenės vadovas Adas Jakubauskas pripažino, kad pirminiame įstatymo variante mažosios tautinės bendruomenės buvo ignoruojamos. Nebuvo klausta nė jų nuomonės, jos nebuvo įtrauktos į Tautinių bendrijų tarybą. Joje buvo numatytas tik didžiųjų tautinių mažumų atstovavimas.

„Pataisytame variante jau tos tarybos išvis nebeliko. Taip pat pirminiame variante buvo sudarytas baigtinis tautybių sąrašas, kuris netenkino daugelio tautinių bendrijų. Mes pasisakėme, kad jokio baigtinio sąrašo negali būti, nes tautinės bendrijos, pagal Lietuvos įstatymus, negali būti skirstomos į kažkokias kategorijas“, – aiškino A.Jakubauskas.

LSDP nuotr./Adas Jakubauskas
LSDP nuotr./Adas Jakubauskas

Jo tvirtinimu, iš pradžių buvo galima daryti išvadą, kad įstatymas skirtas vien lenkų tautinei mažumai. A.Jakubauskas sutinka, kad šis įstatymas ir pataisytas liks aktualiausias lenkams, bet nemano, kad tai blogai.

Pasak jo, lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje natūraliai yra didžiausios, nes pati mažuma gausiausia, o įstatymas sumažintų kylančias įtampas ir grąžintų Lietuvai tolerantiškos šalies vardą.

„Tas įstatymas yra reikalingas, nes anksčiau mūsų valstybė buvo pavyzdys dėl 1989–2010 m. galiojusio pažangaus įstatymo. Dabar esame autsaideriai ir sulaukiame daug pelnytų priekaištų. To įstatymo nepriėmus kyla nereikalingų įtampų. Reikia jį priimti ir jame įvertinti ne tik didelių bendruomenių, bet ir mažųjų lūkesčius. Tada viskas bus gerai“, – teigė jis.

Rusai kalbėti nenori

Daugiausia diskusijų, taisant įstatymą, kyla dėl dvikalbių lentelių gausiai mažumų gyvenamose vietovėse kabinimo bei nevalstybinės kalbos vartojimo savivaldoje. Lenkai už šią nuostatą stoja mūru.

Vienintelė kita mažuma, kuri, kaip ir lenkai, kai kur sudaro 25 proc. gyventojų ir galėtų pretenduoti į dvikalbius užrašus, yra rusai. Tačiau, ar jie norėtų rusų kalbai išsireikalauti daugiau teisių, kol kas lieka neaišku.

Vienintelė kita mažuma, kuri, kaip ir lenkai, kai kur sudaro 25 proc. gyventojų ir galėtų pretenduoti į dvikalbius užrašus, yra rusai. Tačiau, ar jie norėtų rusų kalbai išsireikalauti daugiau teisių, kol kas lieka neaišku.

Lietuvos rusų bendruomenės pirmininkas Viačeslavas Solomnikovas 15min.lt teigė apie Tautinių mažumų įstatymą kol kas viešai kalbėti nenorintis.
 
„Kol kas aš neduodu interviu tuo klausimu. Mums reikia paskaityti, pagalvoti, apgalvoti. Nėra apie ką kol kas kalbėti. Ačiū, viso gero“, – kalbėti atsisakė jis.

Žydai: mes lietuviškai mokame

Griežčiausiai dėl siūlomo Tautinių mažumų įstatymo kol kas pasisako Lietuvos žydų bendruomenė. Taip pat tik paskutinę akimirką įtraukti į diskusijas dėl įstatymo žydai tvirtina, kad jiems papildomos apsaugos iš viso nereikia.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Faina Kukliansky
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Faina Kukliansky

„Lietuvos žydų bendruomenei papildomos apsaugos, papildomo įstatymo, kuris numatytų bendruomenės narių apsaugą, nereikia. Jei tas įstatymas yra planuojamas tik kaip Europos konvencijos įgyvendinimas, tai mes nesame prieš jį, bet iš esmės Lietuvos žydams nereikia nei dalijimo proporciniu principu, nei dvikalbystės. Lietuvoje gyvenantys žydai puikiai moka lietuvių kalbą“, – teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, žydams, kurie niekada Lietuvoje neturėjo administracinės autonomijos, nei anksčiau, nei dabar nereikia dvikalbių lentelių.

„Nesurasite, matyt, Lietuvoje gatvės, kurią reikėtų rašyti dvigubom raidėms ir kad tai būtų aktualu. Mes nekeliame net tokio klausimo“, – teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

F.Kukliansky pažymi, kad tokių išlygų reikalauja tik viena Lietuvoje gyvenanti mažuma – lenkai.

F.Kukliansky pažymi, kad tokių išlygų reikalauja tik viena Lietuvoje gyvenanti mažuma – lenkai.

„Mums, kaip žydų bendruomenei, šis įstatymas neduoda nieko. Nesikeičia nei žydų bendruomenės juridinio asmens forma, niekur nėra įteisinamas pavadinimas „tautinė bendrija“, tas įstatymas leidžia žmogui pasirinkti, kas jis yra – tautinė mažuma ar ne. Tai yra gerai, o visa kita galbūt hiperbolizuotai koncentruojasi į vienos tautybės svarbą ir interesų gynimą. Mūsų tai neliečia“, – tvirtina pašnekovė.

Dvikalbystės neliks

Vyriausybės darbo grupei, kuri turi įstatymo projektą skubiai pataisyti, vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas, kalbėdamas su 15min.lt, pripažino, kad  Lenkų rinkimų akcijos deleguotas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius rengiant pirminį įstatymo projektą nesutelkė visų tautinių bendrijų ir neatsižvelgė į jų pageidavimus.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Remigijus Motuzas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Remigijus Motuzas

„Darbo grupė mums pateikė projektą, kuris iš tikrųjų buvo pritaikytas labiau vienai tautinei bendrijai, todėl mes ėmėmės jį taisyti. Iš esmės nesutarimas yra dėl tų dviejų straipsnių dėl vietovardžių ir kitos kalbos vartojimo savivaldoje“, – teigė jis.

R.Motuzas pabrėžia, kad E.Trusevičiaus darbo grupės pateiktame įstatyme įtvirtinta nuostata dėl dvikalbių lentelių ir nevalstybinės kalbos prieštarauja kitiems Lietuvoje galiojantiems teisės aktams ir Konstitucijai. Be to, pradėjus kalbėtis su kitomis tautinėmis bendrijomis paaiškėjo, kad įteisinti dvikalbystę nori tik lenkai, o visoms kitoms tautinės grupėms, net ir rusams, ši nuostata neaktuali.

„Mes manome, kad iš Vyriausybės negali išeiti dokumentai, kurie prieštarauja Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, todėl bandysime išbraukti ir procentų nurodymą, ir dvikalbių lentelių įteisinimą, ir dvikalbystę savivaldybėse“, – sako Vyriausybės vicekancleris.

R.Motuzas nurodo, kad kaip kompromisas tautinėms mažumoms bus siūloma vietovardžių ir gatvių pavadinimus jų kalba skelbti gatvių sankryžose ar prie įvažiavimų į miestus, miestelius ant metalinių stulpelių. Tai daryti įstatymai leidžia ir dabar. Tiesa, pavadinimai negali būti verčiami, o turi būti tik perrašomi kita kalba.

„Jie dabar nesako, kad tai netinka, tačiau vis dar siekia įteisinti de facto kabančias lenteles ant pastatų. Kol kas diskusija vyksta labai gražiai, mes diskutuojame, lenkai niekuo negrasina. Vyksta civilizuotas pokalbis“, – teigia R.Motuzas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų