– Ar galėtumėte palyginti prieš dešimtmetį ir dabar Lietuvoje vykdomų statybų kokybę? Ar skirtumas labai ryškus?
– Skirtumas yra, sakoma „gyveni ir mokaisi“. Tas posakis pastatų statyboje ir jų modernizacijoje dabar labai tinka, kadangi naudojama daug naujų medžiagų, mechanizmų, įrengimų, naujos darbų technologijos ir kt. Dauguma jų yra perimtos iš Vakarų. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje naudojamos išorinių sienų šiltinimo sistemos, sukurtos užsienyje. Pradžioje su jomis turėjome sunkumų. Dėl specialistų stygiaus, žinių ir patirties stokos pasitaikydavo nemažai defektų.
Būdavo netinkamai tvirtinamos šiltinimo sistemos, vietomis tos sistemos buvo nesandarios, mechaniškai lengvai pažeidžiamos, įdrėkdavo. Kartais būdavo netinkamai parenkamos šiltinimo sistemų medžiagos bei mišiniai, nebuvo kvalifikuotų statybos darbų prižiūrėtojų, stigo reglamentų bei statybos taisyklių. Dėl to pradžioje modernizuojamų namų papildomi išorinių atitvarų apšiltinimai nedavė laukto efekto. Po papildomo apšiltinimo šilumos energijos suvartojimas sumažėdavo tik apie 25–40 proc.
Dabar jau yra kokybiškai apšiltintų pastatų, kurių šilumos energijos suvartojimas sumažėja 75% ir daugiau.
Dabar jau yra kokybiškai apšiltintų pastatų, kurių šilumos energijos suvartojimas sumažėja 75% ir daugiau. Tokius rezultatus galima pasiekti tik naudojant kokybiškas medžiagas, tinkamai ir kokybiškai atliekant darbus. Šiltinant pastatus būtina didelį kreipti dėmesį į šiltinimo medžiagų kokybę, šiltinimo sistemų sandarumą, jų tvirtinimą, siūlių kokybę, kokybišką apdailą, į šilumos izoliacijos apsaugą nuo drėgmės bei teršalų, į tinkamus šiltinimo sistemų sujungimus su langais, durimis ir kitomis atitvaromis. Visi darbai turi būti atliekami pagal projektą, laikantis Lietuvoje galiojančių statybos techninių reikalavimų bei statybos taisyklių.
Lietuvos Statybos įstatymas reikalauja, kad būtų naudojamos tik tos medžiagos, kurios atitinka Lietuvos ir ES standartų reikalavimus ir yra pažymėtos CE ženklu. Dabar galiojantys Lietuvos statybų techniniai reglamentai daugeliu atvejų atitinka Europos Sąjungos reglamentų reikalavimams.
– Kaip manote, ar adekvatus yra kokybės ir kainos santykis? Ar vis dar tikimasi už centus gauti itin gerą kokybę?
– Tik žiopliai gali tikėtis už centus gauti itin gerą kokybę. Gyvenimo patirtis rodo, kad norint turėti gerą produktą, jo gamybai reikia naudoti geras medžiagas ir jį turi gaminti geri meistrai. O tai kainuoja! Už mažiausią kainą nupirkti gero mersedeso nepasiseks.
– Kalbant apie aplinkosaugos aspektą, ar daugiau skiriama tam dėmesio? Kaip manote, ar visuomenės susidomėjimas tuo didesnis?
– Gerai apšiltinę pastatus suvartojame mažiau šilumos energijos. Taigi mažiau sudeginame kuro, mažiau teršiame gamtą, mažiau kenkiam savo sveikatai, darbingumui ir gyvenimo trukmei. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad ten, kur teršiama gamta, didėja žmonių mirštamumas, trumpėja gyvenimo trukmė.
Pažymėtina, kad pastatus reikia kokybiškai ne tik statyti, modernizuoti, bet ir eksploatuoti. Ypač didelį dėmesį reikia kreipti į visokių iškabų, stendų ir kitokių priemonių tvirtinimą prie fasadų. Mano stebėjimai rodo, kad dažnai tie veiksmai atliekami netinkamai ir dėl to smarkiai sugadinami gražūs fasadai.
Jei automobilio laiku netepsime, nereguliuosime, tai ilgai ir nevažiuosime. Panašiai yra ir su pastatais. Pastatus reikia nuolat stebėti, laiku pataisyti, pareguliuoti. Tada jie bus gražūs, patvarūs, juose bus malonu būti ne tik mums, bet ir mūsų vaikams, vaikaičiams ir svečiams. Būsime sveikesni, gražesni ir protingesni.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
