„Kai diskusijos pasiekia emocijų lygį, žmonės nustoja klausytis argumentų“, – teigė Ivana Smolenova, tyrinėjanti Kremliaus propagandą Centrinės Europos šalių žiniasklaidoje.
Prahos Saugos studijų instituto programos, skirtos atremti prorusiškos dezinformacijos įtaką Europoje, vadovė šiuo metu gilinasi į propagandos apraiškas Ukrainoje.
Daug lengviau manipuliuoti nelaimingais žmonėmis
I.Smolenova pastebi, kad propaganda, dezinformacija, netikros naujienos į daugybės žurnalistų, politikų ir akademikų darbotvarkes pateko, kai prasidėjo neramumai ir krizė Ukrainoje.
„Iki šiandien šiame kruviname konflikte, kuriame propaganda ir dezinformacija plačiai naudojama prorusiškai nusiteikusių separatistų, kad manipuliuotų nuomone ir įpliekstų pyktį tarp vietinių, jau žuvo apie 10 tūkst. žmonių“, – konstatuoja ji.
Netoli karo draskomo Donbaso, Charkove gyvenanti I. Smolenova sako, kad dezinformacija savaime nėra veiksminga, jei neturi tam palankios dirvos. Ji suveikia vietovėse su sudėtinga socialine ir ekonomine situacija bei prieštaringai vertinamu istoriniu kontekstu.
„Daug lengviau manipuliuoti nepatenkintais nei laimingais žmonėmis“, – sako analitikė.
Donbasas buvo pamirštas dešimtmečiais, nedarbo lygis iškilo į aukštumas, menkai investuota į infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą, o Rusijos valdžia išnaudojo šį nepasitenkinimą.
"Blogiausia, tokia taktika gali būti pritaikyta ne vienoje valstybėje –tereikia rasti silpnąsias vietas", – sakė I. Smolenova.
Propaganda vykdoma ir prieš islamą
Kitas pranešėjas, islamo tyrinėtojas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Egdūnas Račius pastebi, kad Europą purtant teroristiniams išpuoliams, propaganda atakuoja ir islamo išpažinėjus.
„Pasaulyje gyvena apie 1,7 mlrd. musulmonų, jie sudaro ketvirtadalį žmonijos, bet apie visą religinę grupę sprendžiame iš mažos jų dalelės. Bėda ta, kad informacinėje erdvėje neadekvačiai daug girdime apie radikalias mažumas ir, nepaisant pasaulinės islamo išpažinėjų bendruomenės įvairialypumo, galiausiai jos ima reprezentuoti visus musulmonus“, – sakė profesorius.
Pasak jo, šiandien susiduriame su paradoksu: nors informacijos apie musulmonus pateikiama daug, tai nesukuria gilesnių žinių: priešingai – kaip tik imame galvoti primityviau.
Šiuo metu Europa sutrikusi ir į islamą dažniausiai žvelgia iš dviejų kraštutinumų: vienu atveju panikuojama ir į visus musulmonus žiūrima kaip į potencialius radikalus: islamas – prievartos religija, kitu – tarsi teisinama, esą džihadistai nėra tikrieji musulmonai.
Bėgo per Iraną, kad įrodytų stereotipų klaidingumą
Kita pranešėja, maratonininkė Kristina Palten iš Švedijos sakė, kad dažnai stereotipizuoti neigiamai verčia mūsų baimė. Moteris prieš dvejus metus nusprendė įrodyti pasauliui, kad musulmonų visuomenė nėra visi teroristai ir neigiamai nusiteikę prieš vakariečius, kaip daugelis susidaro įspūdį.
K. Palten ryžosi 1840 kilometrų bėgimui per Iraną, kuriame ji savo trasa nuo Turkijos iki Turkmėnistano sienos bėgo visiškai viena. Iš pradžių ji bijojo, bet kelionės eigoje sutikti iraniečiai ją vis labiau nustebino savo gerumu ir svetingumu. Švedė pasisvečiavo apie 40 iraniečių šeimų namuose ir suprato, kad tiesa paprasta – pasitikėjimas gimdo pasitikėjimą.
„Iš tiesų net patys iraniečiai nepasitiki kitomis šeimomis, bet pamatę Iraną mano akimis – apie kelionę sukurtą dokumentinį filmą – jie nudžiugo. Vienas iš jų laiške man parašė – jei tu, svetimšalė, gali pasitikėti mumis, vadinasi, mes taip pat galime pasikliauti vienas kitais“, – sako K. Palten.
Svarbus kritiškas požiūris
Pranešėjai išskiria kelis būdus, kaip kovoti su propaganda visuomenėje. I.Smolenova įsitikinusi, kad šiame mūšyje ypač svarbus aukštas visuomenės sąmoningumas: norėdami apsisaugoti, turime išmokti atpažinti propagandą, nepagrįstus stereotipus.
Profesorius E. Račius pabrėžia, kad daugiau aiškumo įneštų paprastas dalykas: ne daugiau informacijos, o jos įvairovė, adekvatesnė reprezentacija.
„Kodėl susiklostė tokia situacija? Ar dėl noro informuoti, ar suteikti tai, ko tikimasi – naujienų apie „blogus“ musulmonus“, – retoriškai apibendrino E. Račius.