„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 10 20

Teigia, kad COVID-19 testais prekiauta dar 2017 m., tačiau kaip yra iš tiesų?

Feisbuke skelbiama publikacija, kurioje neva pateikiami įrodymai, kad testais koronavirusui nustatyti buvo prekiauta gerokai iki prasidedant COVID-19 pandemijai. Tai reikštų, kad apie virusą buvo žinoma anksčiau. Tačiau ne viskas tiesa, kas parašyta.
Koronaviruso testas
Koronaviruso testas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„2017 ir 2018 m. – dvejus metus iki COVID-19 atsiradimo – visame pasaulyje buvo išplatinta šimtai milijonų COVID-19 testų rinkinių!!!“ – skelbiama tinklaraštyje lebionka.blogspot.com.

15min nuotr./Klaidinančios publikacijos ištrauka
15min nuotr./Klaidinančios publikacijos ištrauka

Publikacijoje pateikiama nuotrauka iš Pasaulio banko administruojamo prekybos duomenims skirto tinklalapio wits.worldbank.org (angl. World integrated trade solution, WITS).

Nuotraukoje matoma eilutė išties atrodo kiek keistai – rašoma apie COVID-19 diagnostikai skirtų priemonių eksportą 2017–2018 m., o pasaulį kaustanti pandemiją sukėlusi liga aptikta tik paskutinėmis 2019 m. dienomis.

Autorius prieina prie išvados, kad tai reiškia, jog COVID-19 pandemija yra suplanuotas sąmokslas, o mūsų gyvenimus kontroliuojantys lėlininkai aplaidžiai paliko akį rėžiančius įrodymus.

Sąmokslu paverstas biurokratizmas

Informacija apie keistus įrašus WITS tinklalapyje socialinius tinklus Jungtinėse Valstijose užtvindė dar rugsėjo pradžioje. Todėl informaciją prieš mėnesį tikrino JAV faktų tikrintojai politifact.com.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Iki feisbuko vartotojų Lietuvoje atkeliavusioje lentelėje pateikiama informacija apie prekybą priemonėmis, kurios naudojamos in vitro diagnostikai klinikinėse laboratorijose bei kolorimetriniuose anglies dvideginio detektoriuose.

Pastaraisiais gydytojai gali sekti CO2 kiekį prie dirbtinio kvėpavimo aparatų prijungtų pacientų organizmuose. Abiejų tipų priemonės egzistavo iki COVID-19 pandemijos pradžios.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovą kartu su Pasaulio muitinių organizacija (PMO) aukščiau minėtas medicinines priemones, dezinfekcinį rankų skystį ir medicinines kaukes priskyrė „kritiškai svarbių kovai su COVID-19“ kategorijai.

Tokio pobūdžio prekėms buvo suteiktas kodas 902780, kuris matomas ir lebionka.blogspot.com publikacijoje.

Siekiant supaprastinti COVID-19 skirtos produkcijos tarptautinę prekybą bei palengvinti prekių stebėseną, PSO produkciją įvardijo mažiau techniškais, paprastesniais terminais, kaip „COVID-19 testavimo ir diagnostikos įranga“.

Problema ta, kad duomenų bazėje pasikeitė ir ankstesnių metų duomenys apie specifiniu kodu pažymėtas prekes. Todėl 2018 m. statistikoje matomas ne techninis testavimui skirtų medžiagų aprašymas, o terminas „COVID-19“.

Į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius pranešimus dėmesį atkreipė ir Pasaulio bankas, rugsėjį išplatinęs pranešimą dėl teiginių apie neva 2017–2018 m. pardavinėtą COVID-19 skirtą įrangą.

„Pastebėję nesusipratimus dėl informacijos mūsų tinklalapyje, atnaujinome ženklinimą, kad šis atspindėtų realybę: COVID-19 testai iki 2020 m. neegzistavo. Tai, kas prieš kelias dienas WITS duomenų bazėje buvo žymima „COVID-19 testais“, nuo šiol bus teisingai žymima kaip „medicininiai testai“, – teigiama Pasaulio banko išplatintame pranešime.

Pastebėję nesusipratimus dėl informacijos mūsų tinklalapyje, atnaujinome ženklinimą, kad šis atspindėtų realybę: COVID-19 testai iki 2020 m. neegzistavo.

Kitaip tariant, siekiant sklandesnės prekybos būtinoms medžiagoms, skirtoms laboratorinei analizei, buvo suteiktas „COVID-19“ pavadinimas, nors medžiagos ir įrenginiai nėra naudojami išimtinai kovojant su koronavirusu.

Todėl, 15min vertinimu, lebionka.blogspot.com pateikiama informacija yra klaidinanti. Paaiškinimas, kodėl greta pateikiamų kodų buvo matomas COVID-19 pavadinimas, buvo dar rugsėjo pradžioje, o tinklaraštyje informacija pasirodė spalio 11 d.

Patikimi šaltiniai

Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./COVID-19 patikros punktas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./COVID-19 patikros punktas Vilniuje

Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai.

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“