Svarbūs pokyčiai
Kalbėdamas apie statybų sektorių A.Šapalas visų pirma teigė, kad pokyčiai įvyko – teigiami ir akivaizdūs. „Vienas svarbiausių poslinkių – naujausios technologijos, spartinančios statybos procesą. Taip pat – užstatytos aplinkos tvarumas. Kalbu apie energinį pastatų efektyvumą, perdirbamas ir draugiškas aplinkai statybinės medžiagas, dėmesį socialinei aplinkai, neprarandant ekonominio efektyvumo“, – dėstė profesorius.
A.Šapalas, kaip ne ką mažiau svarbų veiksnį įvardijo ir naujas projektavimo technologijas. Jos leidžia išvengti klaidų, pagerinti kokybę ir vėl gi – paspartinti procesą. Profesorius pabrėžė ir tai, kad visi minėti veiksniai tarpusavyje susiję ir nejudant į priekį vienam, sunkiai įsivaizduojama kito progresas. „Aišku, viskas yra tarpusavyje susiję, naujos medžiagos, technologijos ir statybininkų darbo kultūra. Norint naudotis šiuolaikinėmis medžiagomis, technologijomis ir mažaisiais mechanizmais išaugo reikalavimai tiek darbininkams, tiek statybos vadovams, tiek projektuotojams“, – kalbėjo jis.
Aišku, viskas yra tarpusavyje susiję, naujos medžiagos, technologijos ir statybininkų darbo kultūra, – teigė A.Šapalas.
Profesorius neabejojo tuo, kad į statybų sektorių beldžiasi laikai, kai statybininkas tuirės būti universalesnis: „Statybų proceso dalyviai turi nuolat tobulėti. Artėjama prie to laiko, kai statybvietėje nebereikės darbuotojo, kuris tesugeba kastuvu mojuoti. Kartu turi augti ir statybos proceso dalyvių prestižas. Darbo pobūdis statybvietėje nuolat kinta ateinant naujoms technologijoms. Keičiasi bendradarbiavimo tarp proceso dalyvių būdai.“
Naujos technologijos
Dar viena statybų naujovė, su kuria, pasak A.Šapalo, jau pažindinami ir universiteto studentai – taip vadinama BIM (Building Information Modeling), tai – pastato informacinis modelis arba skaitmeninė statyba.
„BIM informacinis modelis keičia įprastinius statybinius brėžinius ir leidžia visiems statybų dalyviams valdyti projekto įgyvendinimo procesą realiam laike. Dabartinės bevielio ryšio technologijos statybos vadovui sukuria glimybes naudotis šiuo modeliu tiesiog statybvietėje, matyti, kaip jis kinta su juo dirbant architektui, konstruktoriui ir kitiems proceso dalyviams. Tai leidžia paspartinti statybos procesą, išvengti klaidų darant įvairius pakeitimus“, – naujoves pristatė profesorius.
Kalbėdamas apie statybines medžiagas, A.Šapalas teigė, kad Lietuvos statybos industrija yra pakankamai inovatyvi. „Statant pastatus naudojamos tos pačios efektyvios konstrukcinės medžiagos kaip ir didžiosiose Europos šalyse. Labai išaugo gelžbetoninių gaminių kokybė. Atsirado naujos jų jungimo priemonės greitinančios statybą. Lietuvos plieno konstrukcijų gamintojai yra įsigiję šiuolaikines automatizuotas konstrukcijų gamybos technologijas, kurios užtikrina aukštą gaminių tikslumą ir kokybę. Jų gaminiai yra eksportuojami ir į kitas šalis“, – kalbėjo profesorius.
Statant pastatus naudojamos tos pačios efektyvios konstrukcinės medžiagos kaip ir didžiosiose Europos šalyse.
A.Šapalas gero žodžio negailėjo ir medinių konstrukcijų gamintojams, kurių produkcija, dėl savo kokybės ir aukštos Lietuvos statybininkų kvalifikacijos yra pamėgta Skandinavijos šalyse. Užsienio šalys domisi klijuotomis medienos laikančiosiomis konstrukcijomis, skydiniais surenkamais namais, be to įspūdingi medinių konstrukcijų pastai dygsta ir Lietuvoje. A.Šapalas nuogąstavo tik dėl to, kad Lietuvoje sunkiai kelią skinasi kitose Europos šalyse populiarios kompozitinės konstrukcijos.
Dėmesys aplinkosaugai
A.Šapalas teigė, kad matyti ir didesnis tiek privačių asmenų, tiek verslininkų susidomėjimas aplinkosauginiais kriterijais. „Tiek privatūs asmenys įsigyjantys sau būstą, tiek įmonės įsigyjančios ar nuomojančios pastatus verslo poreikiams vis labiau kreipia dėmesį į statinio poveikį žmogui ir aplinkai. Vis dažniau įmonės save sieja su tvaria aplinka. Labai dažnai ekonominis efektyvumas neprasilenkia su tvarumo kriterijais. Europos šalyse yra vykdomi įvairūs projektai finansuojami iš bendrijos fondų skirti tvariam, aplinką tausojančiam pastatų projektavimui ir jų statybai“, – kalbėjo profesorius.
VGTU dėstantis specialistas neabejojo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos statybų sektoriaus kokybė pagerėjo. Prie to prisidėjo ir vis griežtinama statybų priežiūra, tokia kryptimi, anot A.Šapalo, reikėtų judėti ir toliau. Taip pat, siekiant pažangos, ir toliau naudoti naujas statybines medžiagas ir technologijas, kompozitines medžiagas ir konstrukcijas. Plačiai taikyti skaitmeninę statybą, kuri užtikrintų tvarią ir saugią statybą.
