Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė ir teisėja Neringa Švedienė ragina neskubėti priimant reformas ir apskaičiuoti valstybės išlaidas. Ji siūlo kurti ne naujas pareigybes, o apjungti seniai veikiančias institucijas – Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kurių darbai, anot teisėjos, dubliuojasi.
Tarėjų institutui pritaria mažuma
Kol nemaža dalis Lietuvos piliečių vis dar abejoja teismų sprendimais ir kompetencija, parlamentarai ir valstybės pareigūnai laužo galvą, kaip šią nuomonę pakeisti. Vienas iš būdų – įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą ir Lietuvoje įteisinti Visuomeninių teisėjų (tarėjų) institutą.
Teisingumo ministerijos inicijuotą tarėjų koncepciją spalio 11-ąją patvirtino Seimas. Pagal koncepciją, tarėjais taptų 25–65 metų savanoriai, nedirbantys teismų ir valstybės valdymo sistemose. Jie dalyvautų pirmosios instancijos teismuose ir turėtų tas pačias teises bei pareigas kaip ir teisėjai. Įteisinus tarėjų institutą, teisėjai ir tarėjai teismų sprendimus priimtų kartu taikydami daugumos principą.
„Teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas bylų nagrinėjime prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo“, – rašoma daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojusios LVŽS partijos programoje.
LVŽS narys diplomuotas teisininkas Vytautas Bakas pritaria Seimo patvirtintai koncepcijai dėl tarėjų ir ją įvardija kaip didelį žingsnį pirmyn.
„Koncepcija parengta kaip priklauso, tačiau reikia nepamiršti, kad nemažai jų Lietuvoje lieka neįgyvendintos. Mūsų uždavinys padaryti taip, kad koncepcija taptų kūnu. Tam reikia keisti daugybę įstatymų, teks pasikalbėti su teisininkų bendruomene. Ji kol kas nėra vieninga“, – sako V.Bakas.
2015-ųjų metų Teisės instituto atliktos apklausos duomenimis, tik 27,9 proc. apklaustų advokatų, 17,9 proc. apklaustų prokurorų ir 26,6 proc. apklaustų teisininkų pritaria tarėjų institutui. Likusieji palaiko kitokių visuomeninių institucijų formas arba apskritai nepritaria jokiems institutams.
Nepigi tarėjų idėja
Reikia pažiūrėti, ar visuomenė tikrai bus patenkinta, kai tarėjai paveikti emocijų tiems žmonėms skirs minimalias bausmes ir teisėjas rašys nuosprendį tokį, kokį priėmė tarėjai.
Civilinių bylų teisininkės N.Švedienės nuomone, tarėjus į teismus įsileisti būtina, tačiau palaipsniui, pradedant, pavyzdžiui, nuo baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamajam gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.
„Reikia pažiūrėti, ar visuomenė tikrai bus patenkinta, kai tarėjai paveikti emocijų tiems žmonėms skirs minimalias bausmes ir teisėjas rašys nuosprendį tokį, kokį priėmė tarėjai, – sako N.Švedienė. – Jeigu tarėjus leisime į visas bylas, valstybė patirs didžiules sąnaudas ir klausimas, ar valstybei, šiuo požiūriu, teisingumo vykdymas atsipirks.“
Pagal koncepciją, tarėjai galės dalyvauti sprendžiant korupcinio pobūdžio nusikaltimus, darbo bylas, bylas dėl labai sunkių nusikaltimų, civilines ir administracines bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu, taip pat bylas dėl žalos atlyginimo ir tarnybinių ginčų.
V.Bakas sutinka, kad tarėjų idėjos įgyvendinimas nebus pigus.
„Jeigu koncepcija būtų įgyvendinama dalimis, sutikčiau, kad tarėjai atsirastų tose bylose, kurios kelia didžiausią nerimą visuomenėje ir sulaukia daugiausiai dėmesio – susijusiose su korupcija, piktnaudžiavimais, griežčiausiomis bausmėmis“, – teigia „valstietis“.
N.Švedienė nerimauja ne tik dėl tarėjų nekompetencijos, bet ir dėl jų motyvacijos dalyvauti teismo procesuose.
„Tarėjai teismuose veikė iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Teismai turėjo labai didelę problemą dėl tarėjų dalyvavimo užtikrinimo. Pavyzdžiui, jeigu procesas atidedamas, kitą sykį reikia užtikrinti tarėjų dalyvavimą, tačiau problematiška organizuoti jų atvykimą“, – sako N.Švedienė. Ji taip pat kelia klausimą dėl tarėjų atrankos. Anot teisėjos, tarėjai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, sąžiningi, neteisti, nesusiję su jokiomis nusikalstamomis struktūromis, nebūtų suinteresuoti dalyvauti tam tikrose bylose.
Jeigu mes neįtraukiame žmonių į teisingumo vykdymą, tai teisingumas tampa nepilnavertis.
„Atranka yra detalės“, – atkerta V.Bakas.
Kalbėdamas apie tarėjų institutą, veikiantį kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, Seimo narys teigia, kad Lietuva „šiek tiek užstrigo su gerųjų pavyzdžių ir tradicijų perkėlimu“.
„Jeigu mes neįtraukiame žmonių į teisingumo vykdymą, tai teisingumas tampa nepilnavertis“, – sako V.Bakas.
V.Bakas: Generalinė prokuratūra – politinė struktūra
Kita LVŽS siūloma reforma teisės sistemoje – ypatingasis prokuroras, tiriantis politines ir teisėjų korupcines bylas.
„[Generalinė] prokuratūra savo turiniu taip ir liko politinė struktūra, kuriai galima duoti, paimti bylą, bausti už per daug gerą, ar per daug blogą tyrimą. Kitaip tariant, neatsirado savivaldos“, – ypatingojo prokuroro idėjos priežastis aiškina partijos narys ir priduria, kad iki šiol prokurorams, išskyrus „juodosios buhalterijos bylą“ nepavyko imtis stambių bylų.
V.Bako teigimu, tapti ypatinguoju prokuroru galėtų, pavyzdžiui, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Į pareigas ypatingąjį prokurorą skirtų generalinis prokuroras ir jis kaip niekam nepavaldus pareigūnas veiktų toje pačioje Generalinėje prokuratūroje.
Mano galva, Lietuvai, kaip mažai valstybei, reikia turėti vieną stiprią instituciją, o ne tris (Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT), kurios konkuruotų tarpusavyje, dubliuotų tyrimus ir valstybė skaičiuotų sąnaudas dėl to paties tyrimo iš trijų institucijų.
„Ypatingojo prokuroro funkcija būtų tirti tas bylas, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, valstybės ekonominiams interesams, politinei sistemai, vėlgi tas bylas, kurios susijusios su politine korupcija ir aukštų pareigūnų piktnaudžiavimu“, – teigia V.Bakas.
Teisėjos N.Švedienės nuomone, jau dabar pareigūnų, kurie vykdo korupcijos tyrimus, yra per daug.
„Mano galva, Lietuvai, kaip mažai valstybei, reikia turėti vieną stiprią instituciją, o ne tris (Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT), kurios konkuruotų tarpusavyje, dubliuotų tyrimus ir valstybė skaičiuotų sąnaudas dėl to paties tyrimo iš trijų institucijų.
Tai neekonomiška ir netikslinga“, – konstatuoja N.Švedienė.
Nepriklausomai nuo to, ar teisinėje sistemoje atsiras ypatingojo prokuroro pareigybė, teisėjos teigimu, siekiant sujungti tris institucijas, reikalinga valdančiosios koalicijos politinė valia.
Visuomenė bijo sekimo
Trečias „valstiečių“ siūlymas – priimant sprendimą dėl kontržvalgybos taikyti „keturių akių“ principą, tai yra, neleisti teisėjams, prokurorams ar ikiteisminio tyrimo tyrėjams priimti sprendimo vieniems.
„Yra nemažai baimių dėl visuotinio sekimo, [...] todėl kriminalinė žvalgyba, intervencija į žmogaus privatų gyvenimą turėtų būti labiau pagrįsta, – aiškina V.Bakas ir priduria, – siekiame užtikrinti, kad kriminalinės žvalgybos priemonės būtų taikomos tik tada, kai jų neišvengiamai reikia“.
Pagal LVŽS programą teisės sistemos pareigūnai sprendimą dėl kontržvalgybos turėtų „motyvuotai suderinti su dar vienu kompetentingu subjektu“.
Į klausimą, kas nutiktų, jeigu „kompetentingas subjektas“ nepritartų sprendimui dėl kontržvalgybos vykdymo, V.Bakas atsako: „Matyt, tektų dar kartą persvarstyti priemonės tikslingumą“.
N.Švedienė, kalbėdama iš teisėjos perspektyvos, primena, kad net ir dabar sprendimų ji nepriima viena.
„Dabar Lietuvoje praktiškai kiekvienas teisėjas turi padėjėją, su juo tariasi – jis pasako savo nuomonę – diskutuoja. Būna taip, kad padėjėjas sako: „Va, aš čia į tai atkreipiau dėmesį, darome taip“. Ne visada projektas būna vieno teisėjo darbas [...] – būna komandos darbas“, – pabrėžia N.Švedienė.