„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, o teismas pagal įstatymą turi šį klausimą išnagrinėti per labai trumpą laiką – penkias darbo dienas. Todėl sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip vaiko paėmimas iš tėvų labai svarbus bendradarbiavimas ir teismui pateiktos informacijos išsamumas, tikslumas bei kokybė”, – kalbėjo R.Norkus.
Jo teigimu, šiuo metu analizuojama teismų praktika, taikant naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
„Tuo klausimu Aukščiausiajame Teisme planuojamas šeimos bylas nagrinėjančių teisėjų pasitarimas”, – konstatavo R.Norkus.
Sprendžiant dėl paimto vaiko grąžinimo pagal įstatymą teismo leidimo nebereikalaujama.
Vaikas grąžinamas, jei tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei bei nelieka socialinės rizikos veiksnių.
Tokiu atveju savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – vykdo šeimos lankomąją priežiūrą.
„Įstatymų leidėjas pasirinko tokį teisinio reguliavimo modelį, pagal kurį grąžinant vaiką šeimai nereikia teismo leidimo. Todėl vaiko teisių apsaugos specialistai turi būti įsitikinę, kad tėvų elgesys pasikeitęs gerąja linkme tiek, kad vaikai gali būti grąžinti ir jiems ten bus saugu visais atžvilgiais“, – komentavo R.Norkus.
15min aiškinosi, kodėl vaikui paimti iš šeimos teismo sprendimas reikalingas, o grąžinant – ne.
Aukščiausiajame Teisme planuojamas šeimos bylas nagrinėjančių teisėjų pasitarimas.
„Taip buvo sąmoningai nuspręsta. Logika paprasta: kad vaikus paimti būtų sunkiau, o grąžinti lengviau. Kai tik yra galimybė vaiką grąžinti į šeimą, kad procesas nebūtų apsunkintas ir be reikalo užtęstas, atvejo vadybininkas sprendimą gali priimti operatyviai, nes būtent jis dirba su šeima ir mato, ar šeima bendradarbiauja, ar supranta savo klaidas ir yra linkusi jų nekartoti, ar ji keičiasi, ar priima jai siūlomą pagalbą – mokymus, konsultacijas, gydymą nuo priklausomybės ir t.t.“ – aiškino Seimo narė, įstatymo iniciatorė Dovilė Šakalienė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas 15min sakė, kad teisėje nėra neįprasta, kai griežtesnes prevencines priemones taiko teismas, o jos švelninamos jau teismui nedalyvaujant: „Pavyzdžiui, suėmimo atveju ikiteisminio tyrimo metu suėmimą skiria teismas, o suėmimą pakeisti švelnesne priemone gali prokuroras.“
