TEDK vadovas, pristatydamas praėjusių metų ataskaitą, neslėpė, kad nerimą kelia ne tiek didėjantis skundų skaičius, kiek jų pobūdis.
„Didžioji dalis skundų buvo prašymai revizuoti teismų sprendimus, jokiais aspektais nesusiję su teisėjų etika ir drausme“, – pranešė A.Gutauskas. TEDK vadovas pripažino, kad Komisijai pernai gavus 314 skundų, jam pačiam asmeniškai teko nustumti į šalį net 191 skundą, nes visi jie buvo gauti „ne tuo adresu“.
„Visi nepatenkintieji akcentuoja, kad priimti sprendimai yra korupcinio pobūdžio. Aišku, nūdienos aktualijos turi tam įtakos“, – pripažino A.Gutauskas, turėdamas omeny vos prieš keletą savaičių Lietuvą sudrebinusį teisėjų ir advokatų korupcijos skandalą.
TEDK vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujama komisija gali vertinti teisėjų etiką tiek darbe, tiek už jo ribų, taip pat teisėjų sugebėjimą laikytis proceso, profesinės drausmės reikalavimų. Tuo metu įvairūs korupciniai kaltinimai arba sprendimai, galbūt priimti dėl korupcinių poveikių, nėra A.Gutausko vadovaujamos komisijos vertinimo aspektas.
Pirmininko žodžiais tariant, teisėjus „skundžia visi, visi proceso dalyviai“, taip pat gaunami pačių teisėjų skundai teismų administracijos vadovų atžvilgiu.
Kaip informavo Apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė, realių ir pagrįstų drausmės bylų pernai buvo iškelta vos pora. Vienas teisėjas užsitraukė nemalonę, kad netinkamai bendravo su advokate. L.Garnelienė pasakojo, kad nors teisėjo pasakytos frazės gali atrodyti visai nekaltos, jos daugeliu atveju buvo tokios, kurių teisėjams bet kokiu atveju derėtų vengti.
„Į jūsų elgesį bus atsižvelgta priimant procesinį sprendimą!“ – tokios frazės rodo, kad teisėjas tiesiog užsimiršo“, – Teisėjų tarybos nariams sakė L.Garnelienė.
Kita teisėja „nusipelnė“ Garbės teismo, kai išnagrinėjusi vieną bylą net neatėjo į salę skelbti svarbaus sprendimo, kai jo išklausyti buvo susirinkęs būrelis žurnalistų.
A.Gutauskas pranešė, kad skundų apie teisėjus autoriams kliūna kuo įvairiausi teisėjų veiklos aspektai: teisėjų komentarai socialiniuose tinkluose, priklausymas įvairioms socialinėms grupėms – nuo medžiotojų būrelio iki šokių kolektyvo.
Vienas teisėjas apskųstas, kad turi tam tikro nekilnojamojo turto ir gauna pajamas, jį nuomodamas.
Siūlome teisėjams išklausyti savitvardos, etiketo ir psichologinius kursus.
Kitas teisėjas kai kam pasirodė kaltas, kai nedeklaravo, kad jo žmona veisia ir prekiauja šuniukais.
Remdamasis tokiais pavyzdžiais A.Gutauskas pabrėžė, jog spręsdama dėl drausmės bylų kėlimo, Komisija privalo išlaikyti balansą.
„Mes esame tarsi sarginis šuo, kuris vertina teisėjų etiką, tačiau kartu stengiamės apsaugoti teisėjus nuo negalimo išorinio poveikio“, – tvirtino A.Gutauskas.
Jis leido suprasti, kad jei teisėjus būtų nuspręsta masiškai bausti, įskaitant už menkniekius, situacija labai greitai galėtų tapti nebevaldoma. „Vienas neatsargus ar neprotingas sprendimas gali sukelti tikrą chaosą“, – teigė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vadovas.
Viena iš Komisijos aktualijų šiuo metu susijusi su tuo, kaip teisėjai turėtų bendrauti su visuomene „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose.
„Stengiamės paaiškinti tas ribas, kurių neperžengdami teisėjai gali reikšti socialiniame tinkle savo idėjas ir mintis“, – sakė A.Gutauskas. Jis dar pridūrė, kad skirtingose valstybėse labai skiriasi teisėjų elgesys. Kai kuriose šalyse teisėjai, vien atsižvelgdami į savo užimamas pareigas, tiesiog iš viso vengia reikštis socialiniuose tinkluose.
Kaip TEDK ragintų skunduose iškeliamas problemas spręsti?
„Siūlome išklausyti savitvardos, etiketo ir psichologinius kursus. Antikorupcinis švietimas ir mokymai“, – šiuos esminius siekius ir metodus pabrėžė A.Gutauskas.
