Antradienį vykusiame Teisėjų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) posėdyje paskelbtas sprendimas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Aleksandro Prygunkovo drausmės byloje – apsiribota teisėjo drausmės bylos svarstymu.
Toks sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus drausmės bylos medžiagą bei posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Garbės teismas konstatavo, kad teisėjas A.Prygunkovas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų (ATP) bylas, neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo – nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, nesukontroliavo bylų nagrinėjimo eigos, nebuvo pakankamai reiklus jam padedantiems teismo darbuotojams ir tokiu būdu pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodekse įtvirtintus pavyzdingumo ir pareigingumo principus.
Taip pat Garbės teismas pripažino, kad teisėjas nesugebėjo suvaldyti didelio bylų srauto dėl aiškaus ATP bylų nagrinėjimo ir vykdymo proceso teisinio reglamentavimo nebuvimo (per 2008–2010 metų laikotarpį teisėjas išnagrinėjo 231 baudžiamąją bylą, 1445 administracines bylas, 313 ikiteisminio tyrimo dokumentų, 228 teikimus ir prašymus baudžiamųjų bylų vykdymo procese, 534 prašymus ATP bylų vykdymo procese), nustatytus darbo trūkumus pašalino operatyviai, dėl ATP bylų išnagrinėjimo ne laiku nekilo neigiamų padarinių proceso dalyviams.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teisėjas A.Prygunkovas savikritiškai vertina savo veiksmus ir gailisi dėl to, kas padaryta, o Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė G.Janušienė teisėją apibūdina teigiamai, kaip padariusį atitinkamas išvadas, Garbės teismas nusprendė, kad teisėjo drausminės atsakomybės tikslai yra pasiekti drausmės bylos jam iškėlimu, pažymima antradienį išplatintame pranešime, kurį parengė Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Živilė Navickaitė-Babkin.
