Aktualijomis bei įžvalgomis apie visa tai diskutuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas ir Teismų psichologų veiklos koordinatorė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ilona Laurinaitytė.
Pornografijos bylų daugėja
Pasak M.Ražansko, pastaruoju metu pastebima pornografinio turinio laikymo ir platinimo bylų augimo tendencija: „Jei 2015 ar 2016 metais Lietuvos teismai išnagrinėdavo maždaug po 30 bylų per metus, pastaraisiais metais matome, kad teismus pasiekia triskart didesni tokių bylų kiekiai.“
Teisėjas pažymėjo, kad pornografija nėra visa vaizdinė medžiaga, kurioje matomos nuogybės.
Teisėjas pažymėjo, kad pornografija nėra visa vaizdinė medžiaga, kurioje matomos nuogybės.
„Pornografinio turinio medžiagoje atvirai, detaliai demonstruojami lytiniai organai, lytinis aktas ir pats demonstravimas yra pagrindinė medžiagos paskirtis“, – teigė teisėjas, remdamasis Visuomenės informavimo įstatymu.
Jis pabrėžė, kad tokia savitikslė medžiaga turėtų būti skiriama nuo atvejų, kai nuogas žmogaus kūnas rodomas, vaizduojamas pasitelkiant meninę formą ar meniniais tikslais.
Tiek M.Ražanskas, tiek I.Laurinaitytė nubrėžė dar vieną skirties liniją tarp suaugusiųjų ir vaikų pornografijos.
„Baudžiamasis įstatymas atsakomybę už suaugusiųjų pornografijos laikymą numato tik tuo atveju, jei žmogus turi tikslą ją platinti, užsiima jos platinimu: jei pilnamečių pornografija tik laikoma, žiūrima, bet neplatinama, tada toks elgesys nėra nelegalus, – teigė teisėjas. – Jei vaizduojami vaikai iki 18 metų, vien tokios medžiagos ar internetinės prieigos prie tokios medžiagos įgyjimas, taip pat laikymas, tarkime, kompiuteryje jau yra laikoma nusikalstama veika.“
Įtarus problemas reikia kreiptis pagalbos
Pasak I.Laurinaitytės, įdomumo dėlei ar siekiant seksualinio sujaudinimo stebėdami suaugusiųjų pornografiją pilnamečiai neturėtų jaustis nepatogiai, įtarti priklausomybės ar kriminalizuoti savo elgesį.
„Kol toks domėjimasis nėra per dažnas, negriauna santykių su antrąja puse, kitais žmonėmis, kol netrukdo atlikti kasdienių veiklų, problemų ieškoti neverta,“ – teigė docentė.
Ji itin dažną, kasdienėms veikloms trukdantį pornografijos žiūrėjimą įvardijo kaip kompulsyvų (nenugalimą, prievartinį potraukį ką nors daryti ir negebėjimą įkyrių potraukių atsisakyti – aut. past.) elgesį, signalizuojantį apie psichologines problemas.
„Jei pats žmogus supranta turįs problemą, derėtų kreiptis pagalbos į profesionalus, – kalbėjo I. Laurinaitytė. – Jei šalia esantis žmogus – partneris ar artimasis – pastebi problemą ir nori jam padėti, turėtų pasikalbėti su juo bei paskatinti jam brangų žmogų ieškoti pagalbos.“
Docentė minėjo, kad esama daug ir įvairių priežasčių, skatinančių žmones stebėti vaikų nuogybes.
„Akivaizdu, kad tokių žmonių gyvenimuose yra probleminių sričių, apie kurias reikėtų konsultuotis su specialistais – psichologais, psichoterapeutais, kai kuriais atvejais – gydytojais.“
Internete reikia elgtis atsargiai ir šviesti visuomenę
Abu pašnekovai pastebėjo, kad šiais laikais informacinės technologijos prieinamos kiekvienam, tad dalinimasis pornografinio turinio medžiaga – labai paplitęs.
„Kartais ne iš blogos valios, o kartais keršto, šantažo tikslais tokie vaizdai keliauja mobiliosiose programėlėse ar elektroniniais laiškais, – kalbėjo M. Ražanskas. – Tarkime, du jauni žmonės susipyksta, siekia įskaudinti ar atkeršyti vienas kitam ir imasi grasinti tokio pobūdžio medžiagos paviešinimu. Kartais žmogus siunčia savo nuogo kūno atvaizdus ar vaizdo įrašus, o vėliau teisinasi norėjęs pajuokauti, tačiau toks elgesys jau laikomas platinimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.“
Teisėjas įspėjo būti atsargiems ir naudojantis failų dalinimosi platformomis, mat į savo kompiuterius (ar kitus įrenginius) atsisiuntę pornografinės medžiagos tokių programų turėtojai be papildomų įspėjimų suteikia prieigą kitiems vartotojams prie savo duomenų ir patys tampa platintojais, už ką vėliau būna baudžiami.
M.Ražanskui pritardama I.Laurinaitytė pripažino, kad kartais vaikų pornografijos stebėjimas iš tiesų gali būti netyčinis.
„Kažkas atsiunčia, draugas pakviečia pasižiūrėti ir tokiu atveju žmogus ne savo noru tampa nusikaltėliu, – kalbėjo docentė. – Manau, kad reikia šviesti visuomenę, daugiau ir atviriau kalbėti tiek apie atsargų elgesį internete, tiek apie žmonių asmenines problemas.“
Docentė pridūrė, kad neretai patys nepilnamečiai ir vaikai netyčia tampa nelegalios pornografijos platintojais, todėl, jos nuomone, ne viena valstybės institucija turi imtis veiksmų, vykdyti lytinio švietimo iniciatyvas, informuoti tėvus, kaip jie turėtų elgtis, kaip ir su kokio amžiaus vaikais kalbėtis apie tokio pobūdžio nusikaltimus ir jų prevenciją.
Pastebima tendencija, kad atsiranda vis daugiau vos 10 metų sulaukusių pornografijos vartotojų.
„Pasaulyje pastebima tendencija, kad atsiranda vis daugiau vos 10 metų sulaukusių pornografijos vartotojų, – visuotinę problemą įvardijo I. Laurinaitytė. – Lietuvoje lytinių santykių, sekso temos vis dar yra tabu, todėl tėvai nežino ir nedrįsta su vaikais kalbėti apie seksualinio turinio informaciją tiek bendrai internete, tiek ir bendraujant su kitais, ypač nepažįstamais asmenimis.
Deja, vėliau tėvams tenka susidurti su lytinio švietimo trūkumo pasekmėmis, viena kurių – pornografijos laikymas ir platinimas, nepilnamečių tarpusavio susirašinėjimai siunčiant nuogybių vaizdus ir pan.“
„Netyčinis“ vaikų nuogybių stebėjimas baigiasi baudžiamąją atsakomybe
M.Ražansko teigimu, maždaug 70 proc. visų pornografijos bylų sudaro būtent vaikų nuogybių vaizdų laikymo atvejai. Jis įspėjo, kad Lietuvos policija seka vaikų pornografijos šaltinius, bendradarbiauja su užsienio institucijomis, todėl neatsargus paspaudimas „atsisiųsti“ ar „peržiūrėti“ vaikų pornografiją, ekrane pasirodančio įspėjimo ignoravimas baigiasi baudžiamąja atsakomybe.
„Net jei netyčia patenkate į vaikų pornografijos svetainę, o jums prieš akis iššoka įspėjimas ar draudimas ten lankytis, įspėjimas, kad svetainėje – įstatymų draudžiamas turinys, iškart uždarykite puslapį ir nebandykite toliau naršyti, nes tai greičiausiai turės liūdnas pasekmes,“ – patarė teisėjas.
Nebandykite toliau naršyti, nes tai greičiausiai turės liūdnas pasekmes, – patarė teisėjas.
Kaip sunkinančią aplinkybę vaikų pornografijos bylose teisėjas išskyrė ir vaikų pornografijos failų kiekį, aptinkamą kaltinamųjų kompiuteriuose.
„Jei vaizdinėje medžiagoje yra mažametis vaikas iki 14 metų, nagrinėjant bylą vertinama, ar buvo rastas didelis tokios medžiagos failų kiekis, t.y., ar tai buvo trys, penkios dešimtys vaizdinių dokumentų. Disponavimas dideliu tokių failų kiekiu gali atsieiti ir penkerių metų laisvės atėmimo bausme.“
I.Laurinaitytė pastebėjo, kad šiais laikais tradicinė pornografija (žurnalai, vaizdo įrašai kasetėse ir pan.), už kurią reikia susimokėti, nebeteko savo aktualumo, be to, ją reguliuoti buvo lengviau, todėl šiuo metu dažnėjančius vaikų pornografijos stebėjimo atvejus lemia begalinė interneto šaltinių pasiūla, vartotojų gebėjimai patekti į nelegalius puslapius ir naudotis paslaugomis nemokamai.
„Net jei žmogus teigia, kad netyčia parsisiuntė vaikų pornografijos, netyčia pateko į tam tikrą nelegalios pornografijos sklaidos kanalą, faktas, kad jis ignoravo įspėjimą, jau parodo tam tikrą žmogaus nusiteikimą padaryti tai, ką jis įvardijo kaip netyčinį poelgį,“ – apie teisėjo minėtą įspėjimą kalbėjo ir docentė.
Bausmes pripažįsta ir apie nusikaltimus kalbėti nenori
M.Ražanskas teigė, kad dažniausiai pornografinio turinio (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) platinimo bylose kaltinamieji nubaudžiami, o bausmės varijuoja nuo piniginių baudų iki realaus laisvės atėmimo (nuo 1 iki 5 metų) bausmių.
„Vieni sako, kad buvo įdomu, kiti teigia, kad vaikų nuogybes atsisiuntė netyčia prikabintas prie suaugusiųjų pornografijos, treti iš viso vengia kalbėti apie radinius jų kompiuteriuose, tačiau jokie panašūs liudijimai nuo atsakomybės neapsaugo,“ – apie kaltinamųjų pasiteisinimus kalbėjo teisėjas.
Įsivaizduokite, nieko neįtarianti žmona ir vaikai pamato savo namuose policijos pareigūnus: šeimai kyla daug klausimų, nepatogumų.
Jis pastebėjo, kad daugelis kaltinamųjų vaikų pornografijos bylose būna vyriškos lyties atstovai, neretai turintys vaikų, todėl namuose atliekamos kratos sukelia nepatogumus jų šeimų narių atžvilgiu.
„Įsivaizduokite, nieko neįtarianti žmona ir vaikai pamato savo namuose policijos pareigūnus: šeimai kyla daug klausimų, kas ir ko atvažiavo, ko ieško, kas iš viso vyksta. Tiek kaltinamasis, tiek šeimos nariai jaučiasi nesmagiai, – apie bylų subtilybes užsiminė M.Ražanskas ir būtent jas įvardijo kaip priežastis, dėl kurių pornografijos bylos dažniausiai nepasiekia aukštesnių instancijų teismų. – Žmonės apie tai tiesiog nenori kalbėti, tiesiog sutinka su paskirtomis bausmėmis, neskundžia sprendimų ir nori viską greičiau pamiršti.“
I.Laurinaitytė pastebėjo, kad teisėsaugos institucijos, vykdydamos pornografinių nusikaltimų prevenciją, turėtų atsižvelgti ne tik į teisinius, bet ir į psichologinius aspektus. „Antroji pusė, sužinojusi apie sutuoktinio potraukį vaikų pornografijai, praktiškai visada patiria šoką, o vaikai iš viso nesupranta ir turėtų būti apsaugoti nuo jų amžiui netinkamos informacijos, galinčios atsiliepti jų gyvenimuose,“ – apie subtilaus ir jautraus pareigūnų elgesio poreikį kalbėjo docentė.
Abu pašnekovai sutarė, kad internete, kaip ir realiame gyvenime, reikia elgtis atsargiai, paisyti įstatymų, kritiškai vertinti savo elgesį ir nelikti abejingiems pastebėjus pornografijos platinimo apraiškas.
Jeigu pastebėjote nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų pornografija, jos laikymu, platinimu arba suaugusiųjų pornografijos platinimu apraiškas, nedelsiant apie tai praneškite policijai tinklalapyje www.epolicija.lt arba elektroniniu paštu cyberpolice@policija.lt.
