Lietuvos teismai kasmet gauna ir išnagrinėja apie 20 000 civilinių bylų dėl šeimos teisinių santykių. Santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesus neretai lydi įtampa ir nesusikalbėjimas. Galutinį žodį, kas teisus, o kas – ne, taria teismas, tačiau ginčo sprendimas teisinėmis priemonėmis nėra vienintelė išeitis.
Sutaupyti ne vieną bylinėjimosi dieną bei pasiekti tvarų šeimos ginčo sprendimą gyventojams vis dažniau padeda naujoviškas konfliktų sprendimo būdas.
Sutaupyti ne vieną bylinėjimosi dieną bei pasiekti tvarų šeimos ginčo sprendimą gyventojams vis dažniau padeda naujoviškas konfliktų sprendimo būdas – teisminė mediacija.
2017 m. galima drąsiai laikyti intensyvios teisminės mediacijos plėtros Lietuvoje metais – teisminei mediacijai perduota kone dukart daugiau civilinių bylų – 540 (2016 m. – 313), dvigubai išaugo ir po teisminės mediacijos pasirašytų taikos sutarčių skaičius 230 (2016 m. – 114). Tai rodo didėjantį visuomenės norą ieškoti kompromiso, atsikratyti pykčio ir sutarti dėl visoms ginčo pusėms priimtinų sąlygų.
Suprasti akimirksniu
- 2017 m. po teisminės mediacijos pasirašytų taikos sutarčių skaičius išaugo 102 proc., 72 proc. daugiau civilinių bylų perduota teisminei mediacijai.
- 2017 m. 33 proc. mediatorių buvo teismų sistemos atstovai, 19 proc. jų – teisėjai.
- Vidutinis teismo mediatoriaus amžius – 42 metai. Jauniausiam teismo mediatoriui – 27 metai, vyriausiam – 70 metų.
- Nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos bylose numatoma privaloma mediacija, kuria šalys turės pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.
Dažniausiai teisminė mediacija pasirenkama nagrinėjant bylas, susijusias su šeimos teisiniais santykiais – 2017 m. teisminei mediacijai perduota 333 tokios bylos. Su prievoliniais santykiais susijusių bylų skaičius siekė 236, mediacija taip pat pasitelkta 88 ginčuose, kilusiuose iš daiktinių teisinių santykių.
„Niekas paprastai nenori tąsytis po teismus, tapti teisinių džiunglių įkaitais.
Sėkminga mediacija – tai abi laimėjusios šalys.
Dabar tam yra alternatyva – kreiptis į mediatorius ir spręsti ginčus taikiai gali bet kuris gyventojas, ši paslauga nemokama, – sako Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas. – Sėkminga mediacija – tai abi laimėjusios šalys. Į pirmą vietą iškeliami šalių interesai, jų norai ir poreikiai, todėl ypač džiugu, kad vis dažniau pavyksta atkurti gerus šeimos narių santykius, o svarbiausia – abipusę pagarbą. Perdavus mediacijai vieną bylą, viena taikos sutartimi neretai išsprendžiama ir kita ar net kelios susijusios bylos.“
Asmenims, nusprendusiems ginčą spręsti taikiai, padeda tarpininkai – teismo mediatoriai. Pernai šias funkcijas Lietuvoje atliko 366 asmenys (2016 m. – 269; 2015 m. – 129), iš jų – 71 teisėjas. Būtent mediatoriams-teisėjams pernai teko didžiausia (87%) dalis teisminei mediacijai perduotų civilinių bylų. Daugiausia jų dirbo Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos miesto apylinkių teismuose.
A.Driukas pažymi, kad bet kuris asmuo, mąstantis apie ginčo sprendimą teisme, pirmiausia turėtų įvertinti galimybę pasinaudoti teismine mediacija. Taip pat teisėjas akcentuoja, kad teisminė mediacija nėra teismo procesas. Mediacijos procedūra yra neformali: taisykles nusistato pačios šalys, jos gali vėl susitikti, aptarti, kas netinkama, ir pakeisti priimtą preliminarų sprendimą.
Anot Teisminės mediacijos komisijos pirmininko, sėkmingam rezultatui šeimos bylose pasiekti būtina nuolatinė teisminės mediacijos sklaida ir skatinimas. „Mediacija šiuo metu išgyvena pakilimą. Vadinasi, atsiranda daugiau teisinio išprusimo, pamažu keičiasi ginčų sprendimo kultūra“, – džiaugiasi A.Driukas.
Su detalia 2017 m. teisminės mediacijos veiklos Lietuvoje apžvalga galite susipažinti čia, o sužinoti daugiau apie alternatyvų ginčų sprendimo būdą galima portale www.teismai.lt –> „Visuomenei ir žiniasklaidai“ –> „Teisminė mediacija“.
