Interviu portalui 15min S.Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad ji jau trejus metus laikinai vadovauja Aukščiausiajam Teismui, o tokia padėtis susiklostė dėl politikų sprendimų.
Atvirame interviu Teisėjų tarybos pirmininkė taip pat pristatė pasiūlymus dėl teisėjų algų, teismų komunikaciją ir teisėjų reputacijos problemas.
– Jeigu tai priklausytų nuo teismų ir teisėjų, tokios problemos išvis nebūtų buvę. Dabar aš esu laikinoji. Kitaip sakant, netikra.
Ar kas gali įsivaizduoti situaciją, kad Seimas be pirmininko būtų 3 metus, prezidento valstybė neturėtų 3 metus, ministro pirmininko neturėtų 3 metus?
Mūsų valstybėje teisminės valdžios reikšmė yra labai sumenkinta. Mūsų neprilygina tikrajai valdžiai, nors konstitucinė doktrina tai sako ir Europos Komisija tai vienai, tai kitai Europos valstybei irgi tą primena.
Situacija, kad nėra pastovaus, tikro Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Europos Komisijos pastebėta jau ne tik šiemet. Pernai irgi apie tai buvo kalbėta. Tai buvo galbūt ne kaip rekomendacija. Šiemet tai jau rekomendacija.
Tai tikriausiai nelabai kas gali įsivaizduoti situaciją, kad Seimas be pirmininko būtų 3 metus, prezidento valstybė neturėtų 3 metus, ministro pirmininko neturėtų 3 metus.
Ir iš tikrųjų procedūra yra sudėtinga. Iš esmės sprendimo galia yra tik politinės valdžios rankose – prezidento arba Seimo, arba prezidento ir Seimo.
Ką gali Teisėjų taryba ir teisėjai? Mes turime veto teisę. Tačiau mes negalime inicijuoti atrankos procedūros, paskelbti, inicijuoti, sakyti, kad dabar pradėkite. Tai daro prezidentas. Vis labiau mums atrodo, kad teisėjų skyrimai tampa politinės kovos ar kažkokių sąskaitų suvedinėjimo dalyku.
Trūksta objektyvaus, skaidraus požiūrio: ar tas žmogus atitinka kompetenciją, ar jis atitinka dorovės, etikos savybes. Jeigu tai iš tikrųjų rūpėtų ir atrodytų politinei valdžiai, kad tai tikrai yra svarbu, ir tai yra bėda, tai būtų intensyviau ieškoma sprendimo būdų. O dabar mes vis išgirstame, kad vėl kažkas išėjo, vėl nėra pilnos Aukščiausiojo Teismo sudėties. Ar trūksta teisėjų? Taip. Ir Aukščiausiajame Teisme kandidatų trūksta. Mes dabar turime atrankos procedūras.
Tai štai viena dabar vieta Civilinių bylų skyriuje. Mes turime tris pretendentes, iš kurių dvi buvo pripažintos netinkamomis atrankos komisijos. Vienos nepasirinko prezidentas. Tai dabar iš naujo procesas pradėtas ir ko mes galime tikėtis? Ar mes galime tikėtis, kad pirmiau buvę netinkami žmonės bus pavadinti tinkamais? Ar prezidentas pakeis savo valią? Aš nežinau.
– Sakote, kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad teisėjų skyrimas tampa politinių kovų, sąskaitų, suvedinėjimo tema. Kas čia su kuo kovoja?
– Aš nesu politikė, bet aš esu nuo 2008 metų kartais vis įtraukiama, kai pati pretendavau pirmą kartą į Aukščiausiąjį Teismą, paskui Civilinių bylų skyriaus pozicijas, paskui pakankamai įdomiai, bet labai nesėkmingai į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes.
