Prezidentas Gitanas Nausėda skubina teisėjus perpudruoti aukščiausių Lietuvos teisminių institucijų veidus. Ar Temidės tarnai taip ir padarys, turėjo paaiškėti penktadienį per pietus – iki tol teisėjai posėdžiavo atsiskyrę nuo žiniasklaidos.
Teisėjų taryba penktadienį netikėtai nutraukė posėdį. Paaiškėjo, kad teisėjai, kuriuos Prezidentūra skuba nušalinti, nori asmeniškai dalyvauti sprendžiant jų likimą. Tad posėdis atidėtas iki kito penktadienio, žurnalistus informavo TT posėdžiui pirmininkavęs Algimantas Valantinas.
Savo ruožtu TT posėdyje G.Nausėdai atstovavusi Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė žurnalistams leido suprasti, kad teisėjų likimai sąmoningai yra sprendžiami, nelaukiant nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
„Yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Žmogus, kuomet jis tampa teisėju, atsako už savo veiksmus ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas“, – teigė J.Šovienė.
„Čia yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Nes teisėjas, žmogus, kuomet jis tampa teisėju, jis atsako už savo veiksmus ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas, taip, kaip pareigūnas“, – teigė J.Šovienė.
Prezidentas kreipėsi dėl atleidimo
Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo, ar teikti Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką bei Apeliacinio teismo teisėjus Konstantiną Guriną ir Valdimarą Bavėjaną.
G.Nausėda svarsto juos atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, prezidentas ir ateityje labai principingai spręs dėl teisėjų priėmimo į pareigas ir jų atleidimo.
„Kuomet yra pagrindo manyti, kad (teisėjai) elgiasi nederamai, su garbingu teisėjo vardu nesiderina jų elgesys, tai prezidentas inicijuos tokių teisėjų atleidimą“, – BNS cituoja J.Šovienę.
Tačiau tiek E.Laužikas, tiek V.Bavėjanas pareiškė norintys visų pirma susipažinti su TT apie juos turima medžiaga, o vėliau ir asmeniškai dalyvauti posėdyje, kuriame bus svarstomas jų likimas.
Teisėjų tarybos posėdis šį penktadienio rytą sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio: tiek žurnalistų nušviesti Nacionalinėje teismų administracijoje svarstomų organizacinių teismų sistemos reikalų susirenka tik ypatingais atvejais.
Teisėjų tarybos dienotvarkėje šiandien yra ir klausimų, susijusių su naujų teisėjų skyrimu į aukštesnes pareigas. Paradoksas: Apeliaciniame teisme laisvų vietų kol kas nėra, tačiau ten jau siūloma perkelti vieną iš Apygardos teismo teisėjų.
TT narys Gintaras Kryževičius taikliai pastebėjo, kad dabar paskyrus būsimu teisėju E.Rimšelį, kiti teisėjai net negalės pretenduoti į tą vietą, kai jau ji realiai bus laisva.
Pats teisėjas sakė, kad prezidentas turi galvoti kelis žingsnius į priekį: jei objektyvūs duomenys rodo, kad laisvų vietų gali atsirasti, reikia tam ruoštis iš anksto.
TT narys Nerijus Meilutis teigė, kad viena teisėja nuo rugsėjo 14 d. išeina į pensiją, todėl faktiškai ta viena laisva vieta jau užtikrinta (net ir tuo atveju, jei nebus pašalinti K.Gurinas ir V.Bavėjanas).
TT pritarė patarti prezidentui skirti visus naujuosius teisus į aukštesnės instancijos įstaigas. O tada pagal darbotvarkę yra numatyti klausimai dėl senųjų teisėjų pašalinimo. Posėdžiui pirmininkaujantis Algimantas Valantinas paprašė žiniasklaidą palikti TT salę.
Būrys įtariamųjų teisėjų
Be minimų trijų, korupcijos byloje dar įtariami dar penki teisėjai – Viktoras Kažys iš Apeliacinio teismo, Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.
Seimo nariai šią savaitę pranešė surinkę parašus, kad galėtų pradėti apkaltos procesą K.Gurinui, V.Kažiui, V.Bavėjanui ir E.Laužikui. Tai jie daro susipažinę su teisėsaugos pateikta informacija apie įtarimus šiems teisėjams.
Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.
Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1 000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.
