Už atleidimą vieningai balsavo 12 tarybos narių.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Inga Žukovaitė per posėdį paskelbė, kad nuosprendis teisėjui įsiteisėjo nuo paskelbimo momento.
„Remdamasis šiuo faktu, prezidentas prašo patarimo įstatyme įtvirtintu pagrindu“, – sakė I.Žukovaitė.
R.Antanavičius buvo kviečiamas dalyvauti Teisėjų tarybos posėdyje, jis pateikė prašymą atidėti posėdį, nes atostogauja. Tačiau dokumentų apie išvykimą į užsienį jis nepateikė.
Teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sakė, kad posėdžio išvakarėse R.Antanavičius buvo su juo susisiekęs, jis pranešė, kad yra užsienyje, neturi techninių sąlygų prisijungti nuotoliniu būdu į Teisėjų tarybos posėdį, norėtų jame dalyvauti ir pasisakyti.
Teisėjų tarybos narys Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Ridikas pasiūlė nagrinėti klausimą nedalyvaujant R.Antanavičiui.
„Nėra duomenų ar priežasčių, kurios būtų pateisinamos“, – sakė A.Ridikas.
„Koks užsienis, jeigu nėra techninių galimybių? Mažai tikėtina, kad yra tokia vieta, iš kur negalima prisijungti“, – stebėjosi Teisėjų tarybos narė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė.
R.Antanavičių kaltu dėl kito teisėjo papirkimo liepos 8 dieną pripažino Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs 2018 metų išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjui skirta 200 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 7532 eurų bauda.
Kauno apygardos teismo teisėjas R.Antanavičius nuteistas dėl to, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R.Antanavičiaus įgaliojimus. Jie sustabdyti iki šiol.