Taryba anksčiau rugpjūtį pritarė trijų teisėjų atleidimui, tačiau neleido pašalinti iš pareigų dviejų kolegų.
Susipažinusi su prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, penktadienio posėdyje taryba išsikvietė pateikti paaiškinimų Apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną, taip pat bus svarstomi klausimai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko.
Šie teisėjai BNS atsisakė komentuoti situaciją ir teigė, kad galbūt tai padarys po posėdžio.
Siekiant užtikrinti duomenų slaptumą, klausimas nagrinėjamas uždarame posėdyje.
Anksčiau buvo pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio atleidimui.
Pastarasis teisėjas jau yra atleistas, likusių dviejų likimas šiuo metu svarstomas Seime.
Tačiau Teisėjų taryba rugpjūčio pradžioje neledo atleisti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio.
Prezidento patarėja Jūratė Šovienė posėdžio išvakarėse pareiškė, kad šalies vadovas pasigenda aktyvių teisėjų bendruomenės veiksmų sprendžiant reputacijos krizę, kilusią teisėsaugai pradėjus tirti korupcijos bylą.
Daug diskusijų kyla dėl to, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Prezidentūra gina šalies vadovo teisę atleisti aukštesnės grandies teisėjus, nes prezidentui yra suteikti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su teisėjų korpusu. Tačiau kai kurie konstitucinės teisės ekspertai mano, jog taip šalies vadovas gali peržengti kompetencijos ribas.
Iš viso korupcijos tyrime įtarimai pareikšti 48 asmenims. Daugelis teisėjų yra viešai paneigę savo kaltę.
