Pernai teismai gavo beveik 316 tūkst. bylų, o per vieną dieną buvo išnagrinėjama po 1409 bylas. Praeitų metų statistika atskleidė teigiamus pokyčius teismų sistemoje: „Pastaruosius keletą metų stebėtas bylų skaičiaus augimas stabilizavosi, vis dažniau žmonės ginčus sprendžia taikiai, tačiau konfliktų sudėtingumas ir įvairapusiškumas kelia naujų iššūkių“, – šiandien pristatant metinę teismų veiklos apžvalgą teigė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Bylų tendencijos nuteikia teigiamai
R. Norkus pabrėžė, kad ir toliau didžiąją dalį teismuose išnagrinėtų bylų sudaro civiliniai ginčai: civilinių bylų skaičius pernai liko panašus kaip ir 2015 m., t. y. perkopė 200 tūkst. ir sudarė net 64 proc. visų teismuose išnagrinėtų bylų. Jau ne pirmus metus pastebima, kad daugiausia bylų yra susijusios su pirkimo–pardavimo įsipareigojimais, paskolų grąžinimu ir šeimos teisiniais santykiais, o praeitais metais net 16 proc. padaugėjo juridinių asmenų bankroto bylų. Tipinė civilinė byla teismuose išnagrinėjama šiek tiek ilgiau nei per tris mėnesius.
Žmonių norą ieškoti taikaus kompromiso rodo didesnis teisminės mediacijos (taikaus ginčų sprendimo būdo) atvejų skaičius: 2016 m. teisminei mediacijai perduota 2,5 karto daugiau civilinių bylų, 50 proc. visų teisminės mediacijos procesų buvo baigta taikos sutartimis.
Rengiant 2016 m. teismų veiklos ataskaitą pastebėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų skaičius pernai sumažėjo 9 proc. Dažniausi administraciniai pažeidimai 2016 m. buvo susiję su pažeidimais transporto srityje, pasikėsinimu į nuosavybę, viešąją tvarką. Tokias bylas teismai išnagrinėdavo vidutiniškai per 19 dienų.
Baudžiamųjų bylų skaičius 2016 m. Lietuvoje sumažėjo beveik 10 proc. Pernai teisėjai išnagrinėjo beveik 17 tūkst. baudžiamųjų bylų, jose vyravo nusikaltimai žmogaus sveikatai (iš jų 1076 bylos dėl smurto artimoje aplinkoje), nuosavybei (vagystės ir kt.) bei viešajai tvarkai. Šių bylų skaičiaus mažėjimas tiesiogiai sietinas su sumažėjusiu užregistruotų nusikaltimų skaičiumi šalyje – 2016 m. jis sumažėjo 24 proc.
Pernai už nusikaltimus nuteista daugiau nei 16 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų – 2,3 tūkst. mažiau nei 2015 m. Dažniausiai teismo skirtos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, bauda, laisvės apribojimas.
Darbo kokybė neatskiriama nuo proceso dalyvių
Teisėjų tarybos pirmininkas pasidžiaugė, kad teismams, sutelkusiems visus vidinius resursus, pavyko sutrumpinti užsitęsusių bylų nagrinėjimo terminus – baudžiamųjų bylų, nutrauktų suėjus senaties terminui, sumažėjo 44 proc., o bendras ilgiau kaip vienus metus užsitęsusių bylų skaičius sumažėjo 50 proc.
Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad jau ne pirmus metus aukštai vertinama teismų sprendimų kokybė – tik 1,59 proc. sprendimų nuo 324 tūkst. teismuose išnagrinėtų bylų buvo pakeisti arba panaikinti.
„Nors tik maža dalis teismų sprendimų buvo pakeisti arba panaikinti, besikeičiantis bylų pobūdis ir sudėtingumas reikalauja ne tik specialiųjų profesinių žinių, bet ir tinkamų bendravimo su proceso dalyviais – ypač pažeidžiamiausiomis grupėmis: nepilnamečiais, smurto aukomis – įgūdžių. Kiekvienas, besikreipiantis į teismą, nori būti išgirstas ir suprastas, sulaukti teisingo sprendimo, paremto ne tik įstatymo raide, bet ir objektyviu, sąžiningu aplinkybių vertinimu, visuotinai pripažįstamomis moralinėmis vertybėmis“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Laukiantis iššūkis – teismų reorganizavimas
„Bylas nagrinėti greitai – labai svarbu, tačiau negalima skubėti sprendimų kokybės sąskaita“, – NTA paviešintame pranešime cituojamas Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.
Pasak jo, teismo proceso kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisėjo darbo krūvio (kurio skirtumai įvairiuose teismuose pernai liko gana dideli) bei teismams skiriamų valstybės išteklių. Tikimasi, jog situacija pagerės įgyvendinus artėjančią teismų reorganizaciją.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. į teismus besikreipiantiems žmonėms bus užtikrinta galimybė bylą inicijuojančius dokumentus pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo filiale – teismo rūmuose. Be to, esant nepakankam teismų finansavimui, efektyviau paskirstyti ištekliai bent iš dalies padės spręsti tinkamo darbo organizavimo problemas.
