Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 03 17

Teisės instituto ekspertai: vertinant nusikalstamumo lygį, Lietuvoje gyventi „ne taip ir baisu“

Lietuvoje nusikalstamumo lygis nėra išskirtinai didesnis nei kitose Europos valstybėse, sako ketvirtadienį naują tyrimą pristatę Teisės instituto specialistai.
Dujų balionėlis
Dujų balionėlis / BFL/Laurio Viksne nuotr.

Surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais ypač sumažėjo nužudymų ir vagysčių.

„Tenka dalyti išvadą, kad Lietuvoje gyventi ne taip ir baisu, nėra pas mus situacija tragedija“, – žurnalistams sakė Teisės instituto vadovas Algimantas Čepas.

Pasak jo, tokią išvadą leidžia daryti surinkti duomenys apie realų nusikalstamumą ir lyginimai su informacija kitose šalyse.

Pasak vieno iš tyrimo autorių Gintauto Sakalausko, tyrimas buvo atliekamas daugiau nei dvejus metus.

Jo metu daugiausia dėmesio buvo skirta aiškintis ilgalaikę registruoto nusikalstamumo tendenciją, apimant kuo didesnį laikotarpį, tiek po nepriklausomybės atgavimo, tiek sovietmečiu, taip pat palyginimui su kitomis ES šalimis bei realaus nusikalstamumo rodikliams.

„Ypač per pastaruosius 10 metų nusikalstamumo tendencijos yra tokios pačios – nei didėjančios, nei mažėjančios. 10-12 metų mes turime tiek pat veikų: jeigu išvedame tendencijų tiesę, tai ji yra gryna tiesė“, – kalbėjo G.Sakalauskas.

Per penkerius metus sumažėjo visi keturi pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: registruotos nusikalstamos veikos, ištirtos nusikalstamos veikos, nustatytų kaltų asmenų skaičius ir nuteistų asmenų skaičius.

Be to, anot G.Sakalausko, lyginant su daugeliu Vakarų Europos valstybių, Lietuvoje registruotas nusikalstamumas yra du ar tris kartus mažesnis.

Teisininko teigimu, pagrindinių užregistruotų nusikalstamų veikų, tokių kaip vagystės, plėšimai ir nužudymai, per penkerius labai sumažėjo.

„Nužudymų tiek mažai, praėjusiais metais – 217, nebuvo užregistruota per 20 metų (...) Plėšimų nuo 1994 metų, kai mes turime tą plėšimo sampratą, kuri buvo tada įtvirtinta, tiek mažai kiek pernai taip pat nėra buvę – 2700 su trupučiu (...) Vagysčių per pastaruosius penkerius metu mes turime mažiau nei 40 tūkst. per metus, prieš tai jų būdavo daugiau negu 40 tūkst. ar daugiau nei 50 tūkst.“, – sakė G.Sakalauskas.

Taip pat, anot jo, mažėja ne vien registruotas, bet ir latentinis nusikalstamumas – prieš 7-8 metus 15-18 proc. gyventojų sakydavo, kad nukenčia nuo nusikaltimų, dabar tokių yra apie 10 proc.

Vis dėlto, pasak G.Sakalausko, svarbu paminėti, kad yra didžiulė disproporcija tarp realaus ir registruoto nusikalstamumo.

Taip pat nerimą kelti turėtų aplinkybė, kad nužudymų 100 tūkst. gyventojų skaičius Lietuvoje yra pats didžiausias Europoje – 6,6.

„Tendencija yra gera, nužudymų sumažėjo netgi per pusę, bet vis tiek mes pagal tai labai išsiskiriame, ypač išsiskiria Vilnius“, – kalbėjo G.Sakalauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?