– Ponia Jakulevičiene, ar tokie įstatymo pakeitimai paskutinė galimybė, ką gali naudoti Lietuva?
– Visos galimybės tikrai nėra išnaudotos. Kyla klausimų ne tik dėl to, ar jie reikalingi, nes Lietuvos teisės aktai šiuo metu numato ir sulaikymo galimybes, ir galimybę nagrinėti prašymus skubos tvarka, bet taip pat dėl jų pagrįstumo ir atitikties tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungos teisei. Mano vertinimu, šioje situacijoje akcentai dedami šiek tiek ne ten.
Dėl pono Lauryno Kasčiūno ar vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės minimo vieno iš trijų kertinių žodžių – atgrasymas, noriu atkreipti dėmesį, kad sulaikymo praktikos per pastaruosius 20 metų visame pasaulyje tik griežtėjo, bet skaičiai rodo, kad migrantų skaičius pasaulyje auga 49 procentais.
Tai reiškia, kad žmonės, kurie yra priversti ar dėl tam tikrų priežasčių ryžtasi tokioms kelionėms, šias kliūtis priima kaip neišvengiamas. Tam tikrais atvejais prisiimama rizika būti įkalintam, nužudytam, kankinamam neveikia, lyginant su bandymu rasti laimę ir gauti apsaugą kažkur kitur.
Jei kalbėtume apie prevenciją, tai turėtų būti bendras darbas su Europos Sąjungos institucijomis, kurios turi kompetencijos tokiais atvejais pagelbėti, kuomet situacija tampa sudėtinga.
– Pone Kasčiūnai, kodėl Seimas nusprendė eiti kraštutiniu keliu, žinodamas, kad kitų, ne tokių drastiškų, būdų suvaldyti situacija yra?
– Yra kompleksas priemonių, kurios turėtų veikti. Pirmoji priemonė, kurios imtasi įgyvendinti, – fizinis barjeras, sustiprintas patruliavimas. Antras etapas – apriboti jų laisvę judėti ir apriboti galimybes manipuliuoti, dažnu atveju, pabėgėlio procedūromis. Dirbti su kilmės šalimis dėl readmisijos.
Čia mums gali padėti Europos Sąjunga ir „Frontex“, kurios turi susitarimus su daugeliu Afrikos šalių, kadangi ir iš ten turime atvykusių migrantų.
Taip pat yra savanoriško grąžinimo programos, kuomet nuperkamas bilietas ir sumokama tam tikra pinigų suma įsikūrimui grįžus į kilmės šalį. Ir, be abejo, darbas su šių asmenų kilmės šalies struktūromis tiesiogiai bei per užsienio partnerius, kad būtų nutraukta schema, kurią šiuo metu įgyvendina Lukašenkos režimas.
Šie procesai skiriasi nuo natūralios nelegalios migracijos, nes mes dabar susiduriame su hibridiniu atveju, kai autoritarinis režimas organizuoja emigraciją.
Jis pavertė nelegalią migracija geopolitiniu įrankiu. Tai sukuria visai kitokią situaciją, mes atsiduriame visai kitokioje padėtyje, tad ir priemonės turėtų būti lankstesnės. Tai nėra natūrali migracija, kokia buvo Pietų Europoje.
– Kuo kalti tie žmonės, kurie dėl neramumų gimtinėje nori pabėgti į Vakarų Europą ir net yra pasiruošę parduoti savo sielą Lukašenkos režimui, kad tai padarytų?
– Jeigu tu bėgi nuo karo, nuo teroro, tu ieškai pirmos saugios vietos. Nustebinsiu, bet šiems žmonėms Baltarusija yra pripažinta saugi valstybė.
Mes negalime dabar kalbėti taip, lyg jie visi būtų politiniai pabėgėliai. Jų motyvas yra ekonominės migracijos kelias.
Lyra Jakulevičienė: Tai, kas pasakyta, turi labai daug prielaidų. Pagrindinė, specifinė situacija – teisių ribojimas, o tai yra galima tik keliais atvejais, vienas jų nepaprastoji padėtis, tačiau ji nėra paskelbta.
Tad jeigu mes dabar kalbame, kad nėra suteikiama teisė į laisvę, ne apie apribojimą kalbame, o teisės paneigimą, tai jau ne tarptautinio įsipareigojimo klausimas, o Konstitucijos 20 str. klausimas. Jūsų, kaip politiko, deklaravimas, kad visi šie asmenys yra ekonominiai migrantai, leidžia tikėtis, kad visi jų prašymai bus atmesti be jokių papildomų garantijų.
Laurynas Kasčiūnas: Mes esame atsakinga Europos Sąjungos valstybė ir manau, kad Vakarų partneriai labai vertina tai, kad mes nenorime leisti susikurti naujam migrantų tranzito keliui.
Reikia saugoti išorinę Bendrijos sieną, tai labai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Čia nėra jokių pažeidimų, aš jų tikrai nematau.
Jeigu už tokius pažeidimus mums būtų skiriamos sankcijos, tai pusei Europos Sąjungos šalių turėtų būti skiriamos sankcijos.
Netirštinkime spalvų ir nesugalvokime įskųsti Lietuvos, geriau valdykime migracijos procesus ir padarykime viską, kad hibridinis režimas, pasitelkęs nelegalią migracija, negriautų mūsų laisvių ir teisių, lygiai taip pat ir Europos Sąjungos laisvių ir teisių.
Visą aktualijų laidos „15/15“ interviu rasite videogalerijoje.
